Darbo informacija

Atsisiųsti darbą Paklausti

ARTIMŲJŲ PATIRTYS SLAUGANT PACIENTUS SERGANČIUS DEMENCIJA

9.6 (5 atsiliepimai)

Detali informacija

Kategorija: Slauga , Bakalauro darbai
Lygis: Universitetinis
Failo tipas: PDF failas
Apimtis: 130 psl., (44685 ž.)
Vertinimas:
9.6 (5 atsiliepimai)
Šaltiniai: Yra

Ištrauka

ARTIMŲJŲ PATIRTYS SLAUGANT PACIENTUS SERGANČIUS  DEMENCIJA
Profesinio bakalauro baigiamasis darbas

SANTRAUKA
Lina Bušauskaitė „Artimųjų patirtys slaugant pacientus sergančius demencija“, Bendrosios praktikos
slaugos studijų programa, Sveikatos mokslų fakultetas, Klaipėdos valstybinė kolegija, Klaipėda, 2024.
Tyrimo problema. Apie 5-7 proc. asmenų, sulaukus 60 m., serga demencija, todėl sergantiesiems yra svarbus,
artimųjų palaikymas ir pagalba, kasdieninėje veikloje. Demencija sergančio paciento slauga yra žalinga artimajam, kadangi tai pareikalauja psichologinio, fizinio, finansinio pasiruošimo. Moksliškai yra įrodyta, jog demencija sergančių žmonių, šeimos nariai patiria daugiau streso ir depresijos formų, negu tie, kurie slaugo asmenį su kitais sutrikimais.
Tyrimo duomenimis, artimieji slaugantys sergančius demencija patiria didelius fizinės sveikatos pokyčius. Slaugantieji teigia, jog nuo tada, kai tapo sergančiojo demencija slaugytojais, stipriai susirūpino, dėl savo sveikatos išsaugojimo. Dėl šių priežasčių, slaugantiesiems yra reikalinga nuolatinė pagalba, tačiau didžioji dauguma artimųjų jos atsisako, dėl asmeninių priežasčių, kuomet galvoja, jog profesionali pagalba nepatenkins, sergančiojo poreikių. Pagalbos prašymas, dažnai yra lyginamas su silpnavaliu ir su problemomis nesusitvarkančiu žmogumi, todėl globėjams yra sunku pripažinti, jog pagalba yra išties reikalinga.
Tyrimo objektas. Artimųjų patirtys slaugant pacientus sergančius demencija.
Tyrimo tikslas. Atskleisti artimųjų patirtis, slaugant pacientus sergančius demencija.
Tyrimo metodai. Atliktas kokybinis tyrimas, todėl duomenų rinkimui, pasirinkta naudoti pusiau struktūruotą
interviu, norint išsiaiškinti artimųjų patirtis, slaugant pacientus sergančius demencija. Šis metodas pasirinktas, norint nuodugniai ištirti artimųjų, slaugančių sergančius demencija patirtis, jausmus, išgyvenimus. Tyrimui pasirinktas pusiau struktūruotas interviu, kurį sudarė 8 pagrindiniai, atviro tipo klausimai ir 3 demografiniai klausimai. Tiriamųjų imtį, sudarė iš 15 informantų atrinkti 9, kurie šiuo metu slaugo artimąjį sergantį demencija ir savo noru sutiko dalyvauti tyrime, bei pasidalinti savo patirtimi ir išgyvenimais. Tyrimas buvo nutrauktas, kuomet paskutinių tiriamųjų atsakymai pradėjo kartotis su kitų tiriamųjų atsakymais ir tyrimui, tai nebesuteikė naujos, naudingos informacijos. Atrenkant tyrimo dalyvius, buvo panaudotas tikslinės atrankos būdas ir taikytas vienas pagrindinis kriterijus- artimieji, šiuo metu slaugantys asmenis sergančius demencija.
Išvados. Artimieji, slaugydami sergančiuosius demencija namuose, nuolat patiria stresą, padidėjusi emocinį
jautrumą, įtampą, gyvena baimėje. Slaugos eigoje, dėl sudėtingo slaugos proceso, jiems atsiranda nuotaikų kaita, kantrybės stoka, emocinis nesusivaldymas, pykčio priepuoliai. Ilgainiui, artimieji atsiriboja nuo aplinkinių, išgyvena vienatvės jausmą, nebemato prasmės gyventi. Be to, artimieji patiria ir širdies veiklos, virškinimo sutrikimus, galvos, nugaros skausmus, todėl, prastėja fizinės sveikatos būklė, silpsta imunitetas, greičiau suserga infekcinėmis ar kitomis lėtinėmis ligomis.
Bendruomenės slaugytojas, bendradarbiaudamas su artimaisiais, nustato individualius slaugos poreikius, pagal paciento gyvybines veiklas, dokumentuoja slaugos procesą, sudaro slaugos planą, atsižvelgiant į gydytojo paskyrimus ir rekomendacijas, paciento poreikius, artimųjų galimybes. Taip pat, teikia rekomendacijas ir konsultacijas, slaugos klausimais, pacientui ir jo artimiesiems. Nors, artimieji nėra linkę kreiptis į slaugytojus ir kitus sveikatos priežiūros specialistus, dėl išankstinio nusiteikimo, jog nesulauks reikiamos pagalbos, baimės likti nesuprastiems, patirti gėdos jausmą, pasirodyti silpniems, nesusitvarkantiems su problemomis. Tačiau, bendruomenės slaugytojai yra naudingi, palengvinant artimųjų naštą, nerimą, sukuriant saugumo jausmą, nuimant dalį atsakomybių, bei padedant slaugos procese,
suteikiant informacijos paciento priežiūros klausimais ir įtraukiant artimuosius į paciento slaugos procesą.
Raktiniai žodžiai. Artimųjų patirtys, pacientas, demencija, slauga, artimieji.

TURINYS
ĮVADAS 7
1. LITERATŪROS APŽVALGA 9
1.1. Sisteminė literatūros analizė 9
1.2. Slaugos ypatumai, demencijos ligos kontekste 11
1.2.1. Sergančiųjų demencija kognityvinių funkcijų ir elgesio pokyčiai 11
1.2.2. Sergančiųjų demencija slaugos poreikiai, gyvybinių veiklų kontekste 15
1.3. Artimųjų patirtys slaugant sergančiuosius demencija 18
1.3.1. Artimųjų fiziniai sveikatos pokyčiai 18
1.3.2....

Ne tai, ko ieškai?

Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!

Atsiliepimai apie mus