Arterinės hipertenzijos ir kitų kardiovaskulinių rizikos veiksnių dažnis vidutinio amžiaus Lietuvos žmonių grupėje

Ištrauka

Baigiamasis darbas
Arterinės hipertenzijos ir kitų kardiovaskulinių rizikos veiksnių dažnis vidutinio amžiaus Lietuvos žmonių grupėje

TURINYS
SANTRAUKA 3
1. ĮVADAS 4
1.1. Temos aktualumas 4
1.2. Darbo tikslas 6
1.3. Darbo uždaviniai 6
2. TIRIAMIEJI IR METODAI 6
2.1. Tiriamųjų atranka 6
2.2. Tyrimo eiga ir grupių sudarymas 6
2.3. Statistiniai metodai 7
3. REZULTATAI 8
3.1. Arterinės hipertenzijos ir kardiovaskulinių rizikos veiksnių profilis moterų grupėje 8
3.1.1. Arterinės hipertenzijos formų pasiskirstymas moterų grupėje 8
3.1.2. Skirtingų arterinės hipertenzijos formų paplitimas 2009-2019 metais moterų grupėje 8
3.1.3. Moterų bendrųjų charakteristikų palyginimas skirtingose arterinės hipertenzijos grupėse 9
3.1.4. Moterų kardiovaskulinių rizikos veiksnių paplitimas skirtingose arterinės hipertenzijos 
grupėse 11
3.2. Arterinės hipertenzijos ir kardiovaskulinių rizikos veiksnių profilis vyrų grupėje 12
3.2.1. Arterinės hipertenzijos formų pasiskirstymas vyrų grupėje 12
3.2.2. Skirtingų arterinės hipertenzijos formų paplitimas 2009-2019 metais vyrų grupėje 13
3.2.3. Vyrų bendrųjų charakteristikų palyginimas skirtingose arterinės hipertenzijos grupėse 14
3.2.4. Vyrų kardiovaskulinių rizikos veiksnių paplitimas skirtingose arterinės hipertenzijos grupėse 15
4. REZULTATŲ APTARIMAS 17
5. PASIŪLYMAI IR IŠVADOS 21
5.1. Išvados 21
5.2. Pasiūlymai 22
6. LITERATŪROS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS 22
7. PRIEDAI 25

1. ĮVADAS
1.1. Temos aktualumas
Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) šiuo metu yra svarbiausia mirčių Europos Sąjungoje bei visame
pasaulyje priežastis, nusinešanti apie 17,9 milijonus gyvybių kiekvienais metais. Pasaulio sveikatos
organizacijos (PSO) duomenimis keturios iš penkių mirčių nuo ŠKL siejamos su infarktu ir insultu,
o trečdalis šių įvykių nutinka žmonėms, jaunesniems nei 70 metų (1). 2021 metais beveik 50 %
mirčių Lietuvoje buvo siejamos su minėtomis ŠKL išeitimis (2). Mirštamumą nuo ŠKL išeičių būtų
galima sumažinti laiku pastebint ir efektyviai kontroliuojant rizikos veiksnius, tokius kaip
dislipidemija, gliukozės koncentracija kraujyje bei rūkymas, o ypač – „tyliąja žudike“ vadinama
arterinė hipertenzija.
Arterinė hipertenzija yra labiausiai paplitęs modifikuojamas ŠKL rizikos veiksnys pasaulyje,
nustatytas apie 1,3 milijardui suaugusiųjų (32 % moterų ir 34 % vyrų) ir atsakingas už beveik 10,8
milijonus prarastų gyvybių 2019 m. (3,4). Lietuvoje tais pačiais metais arterinės hipertenzijos
paplitimas 30-79 m. suaugusiųjų populiacijoje siekė 48 %, o mirtingumas – 195,9/100 000
gyventojų (5,6).
Aukštas kraujo spaudimas siejamas su ŠKL, tokių kaip insultas, širdies nepakankamumas,
koronarinės ir išeminės širdies ligos bei lėtinė inkstų liga, išsivystymo rizika ir dideliu mirštamumu.
Itin aukšta rizika būdinga asmenims, kuriems arterinė hipertenzija pirmą kartą pasireiškė jauname –
iki 45 m. – amžiuje (7). Pati arterinė hipertenzija tik retais atvejais būna izoliuota. Jos išsivystymas
priklauso nuo kompleksinio ryšio tarp skirtingų rizikos veiksnių: genetinio paveldimumo, lyties,
senėjimo proceso bei aplinkos veiksnių. Ji taip pat stipriai asocijuojama su kitais kardiovaskuliniais
rizikos veiksniais, tokiais kaip dislipidemija, cukrinis diabetas, rūkymas, netinkama mityba,
įtraukianti daug natrio bei nepakankamai kalio, viršsvoris bei nutukimas, alkoholio, tabako
vartojimas ir fizinio krūvio stoka (8).
Visoje suaugusiųjų su arterine hipertenzija populiacijoje, 54 % atvejais ši yra diagnozuota, gydymas
taikomas 42 % sergančiųjų ir tik 21 % atvejui gydymas sėkmingai valdo arterinį kraujo spaudimą.
Net 41 % arterinės hipertenzijos atvejų moterų ir 51 % vyrų populiacijoje nėra diagnozuoti (4).
Todėl labai svarbu, kad sveikatos sistemos tarptautiniu mastu prisidėtų prie efektyvesnio
hipertenzijos diagnostikos bei valdymo standarto. Numatyta, kad padidinus efektyviai valdomų
arterinės hipertenzijos atvejų iki 50 % – tai padėtų išvengti 76 milijonų mirčių 2023-2050 metų
tarpe. (5) Paraleliai prie „tyliosios žudikės“ pandemijos valdymo prisideda tarptautiniu ir
nacionaliniu lygmeniu vykdomi veiksmai, atliepiantys Jungtinių Tautų vieną iš Tvaraus vystymosi
tikslų – trečdaliu sumažinti mirčių skaičių nuo neužkrečiamų ligų (9). Taip pat, 66-toje Pasaulio
sveikatos asamblėjoje 2013-aisiais metais buvo vieningai nustatytas tikslas iki 2025 sumažinti
aukšto arterinio...