ARMĖNIJOS PINIGŲ POLITIKA

Ištrauka

ARMĖNIJOS PINIGŲ POLITIKA
Referatas

TURINYS
ĮVADAS 3
1. ARMĖNIJOS CENTRINIS BANKAS IR PINIGŲ POLITIKOS TIKSLAI 4
2. ARMĖNIJOS CENTRINIO BANKO SKAIDRUMAS 6
3. ARMĖNIJOS FINANSŲ INSTITUCIJOS 7
4. ARMĖNIJOS VALIUTA 8
5. ARMĖNIJOS ŠALIES EKONOMIKOS ANALIZĖ 9
6. PINIGŲ POLITIKOS SIGNALŲ TRANSMISIJOS MECHANIZMO YPATUMAI 15
7. ŠALIES SANTYKIAI SU EUROPOS SĄJUNGA 15
IŠVADOS 17
NAUDOTA LITERATŪRA 18

ĮVADAS
Bankų evoliucija pasaulyje suformavo teoriškai apibendrintą ir realiame gyvenime patikrintą
centrinių bankų ir klasikinės pinigų politikos modelį. Žymiausi Vakarų šalių pinigų politikos
specialistai, bankininkai pripažino centrinio banko ir jo formuojamos pinigų politikos svarbą ir
reikšmę valstybei, diskutuojama ne dėl centrinio banko funkcijų būtinumo ar priemonių svarbos
finansų rinkai reguliuoti, o dėl poveikio normų, dydžio, eiliškumo vienos ar kitos priemonės ar
ekonominio sverto atžvilgiu. Žymūs pinigų politikos srities mokslininkai M. Friedmanas,
P. Krugmanas, I. Fisheris, C. Goodhartas ir kiti neabejoja dėl plaukiojančio pinigų keitimo kurso
pranašumo savarankiškoje šalies pinigų politikoje ir paneigia fiksuoto prie vienos valiutos pinigų
keitimo kurso metodą. Kalbant apie pinigų politiką - vieną iš dviejų svarbiausių valstybės
ekonominės politikos pagrindų, valiutų valdybos atvejis išvis neegzistuoja, nes fiksuotas kursas, kai
yra prisirišama prie vienos šalies valiutos, reiškia pinigų politikos nebuvimą ir centrinio banko
virtimą paprasta pinigų keitykla. Tačiau esant laisvam valiutos kursui, kaip tai yra Armėnijoje,
situacija yra visai kitokia.
Centrinis bankas, kuriantis ir įgyvendinantis valstybės pinigų politiką, reikalingas todėl, kad
bankininkystė (komercinių bankų tinklas) tai nėra rinkos, kaip privataus sektoriaus, išimtinė teisė
priimti įvairius sprendimus, nes komerciniai bankai veikdami didina pinigų kiekį apyvartoje ir tuo
daro įtaką pinigų pasiūlai, o ši, esant perviršiui, inicijuoja infliaciją, tokiu būdu lemia kainų lygį,
turto vertę, realiąsias pajamas ir kt., todėl yra būtina komercinių bankų priežiūra, kurią turi vykdyti
centrinis bankas.
Yra ne tik ekonominių, bet ir moralinių centrinio banko paskirties aspektų, nes komerciniai
bankai naudojasi privataus sektoriaus, individualių asmenų pinigais kaip kreditiniais ištekliais.
Privataus sektoriaus ir individų teises bei pasirinkimo laisvę investuoti ar laikyti pinigus bankų
depozitinėse sąskaitose gina ne rinka, o valstybė, kuriai šiuo atveju atstovauja ir atsako už indėlių
saugumą vyriausybė ir šalies centrinis bankas, vykdydamas komercinių bankų priežiūrą.
Centrinio banko vykdoma pinigų politika sudaro sąlygas gamybai plėtotis, nes pradeda
veikti tikri ekonominiai svertai.
Šiame rašto darbe analizuotas Armėnijos pinigų politikos modelis. Tam buvo išsikelti šie uždaviniai:
1.nustatyti šalies centrinio banko funkcijas atliekančią instituciją, aprašyti jos skaidrumą ir svarbą;
2.aprašyti pinigų politikos institucijas ir teisinę aplinką;
3.nustatyti pinigų politikos tikslą/tikslus, valiutą ir valiutos kurso režimus;
4.trumpai aprašyti šalies ekonomiką ir šalies finansų sistemą;
5.aprašyti pinigų politikos signalų transmisijos ypatumus;
6.nustatyti ir aprašyti, kokie dažniausiai naudojami pinigų politikos instrumentai ir priemonės;
7.aprašyti, kokie pinigų politikos pasiekimai per pastaruosius 3 metus (pinigų politikos tikslų prasme).

1. ARMĖNIJOS CENTRINIS BANKAS IR PINIGŲ POLITIKOS TIKSLAI
Skirtinguose centriniuose bankuose atskirų pinigų politikos priemonių svarba buvo ir išlieka
skirtinga.Tai priklauso nuo daug veiksnių: bendro ekonomikos pobūdžio(pereinama ar stabili rinkos
ekonomika), vietos finansų rinkos išsivystymo ir integracijos tarptautiniu mastu, pasirinkto valiutos
kurso režimo ir pinigų politikos poveikio perdavimo mechanizmo. Vakarų centriniuose bankuose
atskirų pinigų politikos priemonių svarba per paskutinius tris dešimtmečius pasikeitė. Atvirosios
rinkos operacijų svarba labai padidėjo, o nuolatinių galimybių ir privalomųjų atsargų reikalavimų
sumažėjo. Dažnai atvirosios rinkos operacijos yra dominuojanti pinigų politikos priemonė, ypač
šalyse, kurios reguliuoja nacionalinių pinigų pasiūlą ir palūkanų lygį. Kovojant su finansų krize,
daugelis centrinių bankų paskutiniu metu perėjo į nuolatinį likvidumo pertekliaus režimą, ir todėl
padidėjo palūkanų už privalomuosius ir neprivalomuosius rezervus reikšmė.