Argumentuotas tekstas

Ištrauka

Argumentuotas tekstas 
Įvadas:
Šiame tekste bus nagrinėjama žmogaus atsakomybė už Baltijos jūros užterštumą. 2021 metų rugsėjo 28d.
Baltijos jūroje, Šventosios paplūdimyje, pastebėta itin daug dumblių, kuriuos į krantą sunešė jūros bangos. Tai
užfiksavo ir dienraštis Delfi.
Mane šią temą rinktis motyvavo - šių dienų ekologijos aktualumas ir noras įsisąmoninti, kiek paprastas žmogus kasdien prisideda prie Baltijos jūros taršos.
SST. Sąvokos:
Baltijos jūra – viena iš labiausiai užterštų pasaulio jūrų, didžiausia jos problema – eutrofikacija (Europos
aplinkos agentūra, angl. „Nutrients in transitional, coastal and marine waters (CSI 021)“. 2013 m. kovo mėn.
paskelbtas vertinimas.).
Eutrofikacija - ekosistemos kitimas, sukeltas cheminių maisto medžiagų, dažniausiai tirpių azoto ir fosoro
junginių, pertekliaus. Didelė šių medžiagų koncentracija sukelia intensyvų ir potencialiai toksišką dumblių
žydėjimą. Nors esame pripratę prie vandens “žydėjimo”, tačiau ne dažnas žino, kad tai eutrofikacijos, arba
kitaip sakant - užterštumo požymis. Dumbliai žydėdami naudoja deguonį, todėl padėjus jo trūkti - mažėja
vandens skaidrumas ir susidaro bakterijų, kurios yra toksiškos.
Fosfatai – tai fosforo rūgščių junginiai, kurie naudojami pramonėje (www.zodynas.lt).
T (Tezė) Lietuvis kasdieniais savo veiksmais yra atsakingas už Baltijos jūros
užterštumą. A (Argumentai)
(A1.Au.) Žmogaus kasdienių produktų pripildytų fosfatais naudojimas skatina Baltijos jūros taršą. Ko
gero retas žmogus pažvelgia į etiketę prieš pirkdamas skalbiklį ar kitą buitinę chemiją.O net jei ir pažiūrėtų -
vargu ar ką nors suprastų. Pajūrio regioninio parko direkcijos vyriausiasis ekologas Erlandas Paplauskis teigė,
kad dumblių kiekio didėjimas Baltijos jūroje yra žmonijos azoto fosforo naudojimo pasekmė. Prie Baltijos jūros taršos žmogus prisideda pirkdamas produktus, kurie buvo tręšiami cheminėmis trąšomis, bei naudodami skalbiklius su fosfatais.
(A2.St.) Šiuolaikinio žmogaus nutolimas nuo natūralios medicinos skatina jį griebtis vaistų, o jų
vartojimas ir netinkamas rūšiavimas kenkia ekologijai. Ne retai, tik suskaudus gerklei, žmogus puola į
vaistinę pirkti vaistų, prašo gydytojų antibiotikų, vietoje to, kad rinktųsi natūralias imuniteto stiprinimo ir
gydymosi priemones - tokias, kaip sveikas maistas, žolelės, pasivaikščiojimai gryname ore, grūdinimasis.
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, kartu su Latvijos ir Estijos vaistų agentūromis, kas trejetą metų atlieka
vaistų suvartojimo statistiką. Paskutinės atliktos statistikos duomenimis, 2010 - 2018m. laikotarpyje vaistų
suvartojimas kilo visose trijose Baltijos šalyse - tarp jų ir Lietuvoje. Palyginus su 2013-2015 m., per paskutinių
trejeto metų (2016-2018 m.) laikotarpį, bendras vaistų suvartojimas padidėjo 8%. Ir galime nuspėti, kad ne visi
tie vaistai yra suvartojami iki galo ir likučiai tiesiog išmetami į šiukšlių dėžę.