„Arabų pavasario“ revoliucija Sirijos ir Egipto atvejų analizė

Ištrauka

„Arabų pavasario“ revoliucija: Sirijos ir Egipto atvejų analizė
Grupinis darbas

TURINYS
ĮVADAS 4
1.„ARABŲ PAVASARIO“ SAMPRATA BEI PRIEŽASTYS 5
2.SIRIJA IR EGIPTAS „ARABŲ PAVASARIO“ KONTEKSTE 8
2.1 Pilietinio karo Sirijoje eiga ir dabartinės situacijos įvertinimas 10
2.2 Revoliucijos Egipte eiga ir dabartinės situacijos įvertinimas 15
3.„ARABŲ PAVASARIO PASEKMĖS“ REGIONUI IR GLOBALIAI VISUOMENEI 19
IŠVADOS 23
NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS 24

ĮVADAS
Gyvename pažangioje ir civilizuotoje visuomenėje, kurioje jaučiamės saugūs ir kartu
atsakingi už savo veiksmus. Retai kada susimąstome apie neramumus vykstančius pasaulyje,
dažniau domimės tomis problemomis, kurios paliečia mūsų bendruomenę. Tačiau nemažiau
svarbu yra sekti ir suvokti geopolitinių įvykių pasekmes, supančias tarptautinę aplinką,
kadangi tai gali įtakoti kiekvienos valstybės saugumo, ekonomikos, demografijos, problemas.
Šiandien vienas tokių įvykių, sukrėtęs visą rytų kontinentą yra „Arabų pavasaris“. Tai
didžiulio mąsto demonstracijų, protestų ir neramumų banga prasidėjusi šį dešimtmetį, kuri dėl
savo veiksmų žiaurumo ir nenuspėjamos tolesnės eigos gąsdina visą pasaulį. Tai itin aktuali
problema šiandieniniame pasaulyje.Ne paslaptis, jog visoms revoliucijoms būdingas ilgas ir
užsitęsiantis procesas, kuris gali atnešti nepageidaujamų pasekmių ir į konfliktą
neįsitraukusioms šalims. Dėl šios priežasties kurstoma masinė panika ir šalyje įsigali
visuotinė suirutė. Regioniniu mastu tokiose situacijose dažnai manipuliuojama, skleidžiama
klaidinga informacija, todėl tampa sunku suvokti tikrąją situaciją konfliktuojančiose šalyse.
Taigi, savo darbe stengsimės atskleisti tikruosius įvykius ir susiklosčiusią padėtį arabų šalyse.
Darbo tikslas:
Išanalizuoti „Arabų pavasario“ ištakas ir Sirijos bei Egipto atvejus Arabų regiono kontekste.
Darbo uždaviniai:
1.Identifikuoti Arabų pasaulio sukilimų kilmę ir pagrindines priežastis;
2.Išanalizuoti Sirijos pilietinį karą ir Egipto revoliuciją Arabų pavasario kontekste;
3.Nustatyti Arabų pavasario revoliucijų pasekmes Artimųjų Rytų regione ir globaliame lygmenyje.

Darbo metodika:
literatūros ir statistinių duomenų analizė.
1.„ARABŲ PAVASARIO“ SAMPRATA BEI PRIEŽASTYS
Svarbiausia užduotimi tampa išsiaiškinti „Arabų pavasario“ tikrąją kilmę ir priežastis. Ne
paslaptis, jog ne visuomet galime pasitikėti tik žiniasklaidos nuomone, nes dažnai stengiamasi
žmones suklaidinti ir pasėti dar didesnę paniką dėl vykstančių įvykių eigos. Dėl šios
priežasties pateiksime kelių skirtingų ekspertų nuomones, apie vykstančią situaciją.
Vienose šaltiniuose konstatuojama, jog „Arabų pavasaris“ prasidėjo dar 2010 metų gruodį,
kai Tunise Mohamed Bouazizi neapsikentęs valdžios neveiksnumu ir savivale, kaip protesto
formą pasirinko viešą susideginimą. Nuo šio įvykio didesni ar mažesni protestai kilo visose
vadinamojo arabų pasaulio valstybėse. (Agnius Staniulis, 2014)
Kitur minima, kad „Arabų pavasaris” (dar vadinamas Arabų revoliucijomis, Arabų
pavasariu ir žiema, Arabų pabudimu arba Arabų sukilimais) prasidėjo 2011 m. gruodžio 18
dieną Tunise ir išplito į Alžyrą, Jordaniją, Egiptą ir Jemeną. Vėliau protestai ir demonstracijos
prasidėjo ir kitose arabų valstybėse: Libijoje, Sirijoje, Libane, Kuveite, Omane, Maroke,
Irake. Žymiai silpniau protestai pasireiškė Saudo Arabijoje. Nepasitenkinimas esama valdžia
ir demokratijos reikalavimai paskatino svarstyti galimus Arabų pavasario baigties variantus ir
demokratizacijos perspektyvas. ( Danguolė Bardauskaitė, 2012)
Ne mažiau svarbi nuomonė, jog Arabų valstybėse vykstantys protestai, ypač jų paplitimas,
neturi precedento arabų šalių istorijoje. Europoje tokį sukilimų/revoliucijų procesą jau
stebėjome 1989 metais, kai griuvo Rytų Europos socialistinių šalių režimai. (Marius Ėmužis, 2011)