AR SALDAINIŲ POPIERIUKAS GALI BŪTI KULTŪROS PAVELDU

Ištrauka

AR SALDAINIŲ POPIERIUKAS GALI BŪTI KULTŪROS PAVELDU?

Įvadas
Šiame projekte bus nagrinėjama tema „Ar saldainių popieriukas gali būti kultūros paveldu?“
Manau, kad ši tema gan mažai tyrinėta. Ir ja domisi daugiausiai kolekcionieriai.
Todėl šaltiniai, kuriais naudojausi: publikacijos iš Rusijos laikraščių, Rusijos
kolekcionierių internetiniai puslapiai. Deja, Lietuvoje dar nėra daug susidomėjusių
saldainių popieriukais. Todėl medžiagos šia tema nepavyko atrasti. Visgi manyčiau, kad ši
tema reikalalauja platesnių studijų. Visame pasaulyje yra kolekcionuojami saldainių
popieriukai. Esti ir saldainių popieriukų muziejai ir ekspozicijos. Todėl šiame projekte
pasistengsiu aptarti kas gi yra tas saldainio popieriukas. Gal jis istoriškai svarbus Taip
pat bus parodyta asmeninė kolekcija. (Beveik visi jie sukurti Rusijos dailininkų).
Projekte, kalbant apie saldainių popieriukus reikia prisiminti ir Lietuvos istoriją, tai
kad ilgą laiką Lietuva buvo carinės Rusijos sudėtyje ir tik 1918 m. ji tapo nepriklausoma
valstybe. O nuo II pasaulinio karo vėl ją prarado.
Todėl kalbant, apie konditerijos įmones, kurios gamino saldainius. Šie paminėti
veiksniai, įtakojo ir tai kad šiame projekte bus kalbama apie Rusijos saldainių
popieriukus, kadangi Lietuva ilgą laiką būdama Rusijos sudėtyje turėjo tenkintis bendra pramone.
Pavyzdžiui, nors uždaroji akcinė bendrovė – „Rūta“ – seniausiai veikianti
konditerijos įmonė Lietuvoje. 1913 m. Šiauliuose, Antanas Gricevičius, įrengė
nedideliame mediniame pastate karamelės virimo katilą. Gamino apie 300 pavadinimų
virtus saldainius. Dažniausiai jie buvo pakuojami į dėžutes. O nuo 1940 - 1993 m. buvo
valstybinė įmonė. O nuo 2000- ųjų metų „Rūtos“ gamyba buvo sertifikuota Rusijos
sertifikacijos centre. Taigi „ Rūtos“ saldainiai ir saldainių popieriukai tokie patys kaip ir
Rusijoje gaminamų saldainių. Gal todėl, kad žmonės yra pamėgę ir įpratę prie šių
saldainių ir saldainių popieriukų. Naujovės tik tokios, kad Lietuvoje pradėti gaminti
saldainiai ir šokoladai tokiais pavadinimais: „Barbora Radvilaitė“, „Žygimantas
Augastas“, „Valdovų rūmai“, „Lietuvaitė“. (Tačiau Rusijoje ši tradicija gyvuoja jau du
šimtmečius. Saldainių įpakavimai skirti atminti Rusijos valdovus, asmenybes).