Ar galima legaliai nutraukti gyvybę?

Ištrauka

Šiais laikais visuomenę kankina daug įvairių moralinių dilemų, apie kurias praėjusių laikų žmogus
net nebūtų susimąstęs. Viena tokių – gyvybės nutraukimas. Žinoma, išgirdus žodį „žudymas“
pirmiausia galvoja kylą vaizdinys apie žiaurų žudiką žudantį savo auką, tačiau žodis gali būti
vartojamas ir kitame kontekste. Pavyzdžiui, kalbant apie nėštumo nutraukimą. Vienas Dievo
įsakymų liepia nežudyti, kad to daryti negalima vienareikšmiškai sutinka ir daugelis iš mūsų. Tad
kodėl, daugelyje pasaulio valstybių tai legalu, priimtina, nors ir kelia aršias diskusijas?
Viena priežasčių yra mąstymas, jog žodis „žudymas“ reiškia gyvybės atėmimą, o daugelis sako,
kad embrionas dar nėra gyvybė. Pagal teisės nuostatas, kūdikis laikomas gyvu tada, kai gimęs
pirmą kartą įkvėpia, taip pat abortas teisinamas tuo, jog vaisius yra motinoje ir tik jos teisė rinktis,
ką su juo daryti. Tačiau kiti aršiai gina priešingą pozicija – jog kūdikis nuo pat embriono
užsimezgimo yra gyvas, tai nėra motinos kūno dalis, o savarankiškai besivystantis, augantis,
sąveikaujantis su aplinka žmogus. Kas anot biologų, ir parodo, kad organizmas gyvas. Vis daugiau
įrodymų randama ir teorijai, kad vaisius jaučia motinos ir aplinkinių jausmus, nuotaikas, ypač jo
atžvilgiu. Jis sugeria tiek teigiamą, tiek neigiamą energiją, supranta yra laukiamas ar ne. Net
randamas sąryšis, tarp gimusio kūdikio elgesio ir jo motinos emocijų, minčių nėštumo metu. Tie
kūdikiai, kurių tėvai neplanavo, nelaukė, nenorėjo, galvojo apie nėštumo nutraukimą, gimę būna
neramūs , jautrūs, dažnai verkia, juos sunku nuraminti, skirtingai nuo tų kuriems nėštumo
laikotarpiu buvo sakoma, kokie jie mylimi, laukiami ir panašiai, šie kūdikiai ramesni, ilgiau ir
geriau miega, pastebėta, kad net lengviau ištveria fizinį skausmą, pavyzdžiui, dantukų dygimo ar
pilvo dieglių. Užaugę rečiau serga depresija, kitokiomis psichikos ligomis.