Apskaitos metodų raida viduramžiais
Apskaitos istorija siekia iki 4000 metų pr.m.e. Jos atsiradimą sąlygojo žmonių poreikis
skaičiuoti kiek ir ko jie turi, taip pat savo išlaidas bei pajamas. Šį darbą išmanantys žmonės buvo
vadinami raštininkais, iždininkais, vėliau ekonomais, ūkvedžiais, sąskaitininkais. Jie priklausė
priveligijuotajam arba viduriniajam visuomenės sluoksniui. Apskaitos knygas sudarydavo 10-12
metrų ilgio papiruso juostos, susuktos į ritinėlį. Vystantis amatams ir prekybai atsirado
apskaitininkų kontoros ir, manoma, jose jau vyravo darbo pasidalijimas: vieni skaičiavo
operacijas, susijusias su išlaidomis, kiti – su įplaukomis, treti tikrindavo ar tiksliai atliekami darbai.
Žlugus Romos imperijai V a. pabaigoje sulėtėjo ar net visai sustojo amatų plėtojimas. Tai
sąlygojo ir apskaitos sąstingį. Net iki XIII a. apskaita buvo tvarkoma tik vienuolynuose, kurie
buvo stambiausi žemvaldžiai, bei tvarkant valstybės iždą. Smulkioji prekyba/gamyba
išsiversdavo be apskaitininkų, amatininkai bei pirkliai patys ją tvarkydavo ar pavesdavo šį darbą
savo žmonoms. Tik gerokai vėliau atsirado apskaitos darbuotojų artelės, kurių nariai atlikdavo
įvairių apskaitos darbų užsakymus.
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!