Aprašomoji statistika

Ištrauka

TURINYS
1. MOKSLINĖS LITERATŪROS ANALIZĖ 3
1.1. Aprašomosios statistikos sąvoka 3
1.2. Aprašomosios statistikos tipai 5
1.2.1. Paskirstymas 5
1.2.2. Centrinės tendencijos priemonės 6
1.2.3. Kintamumas (taip pat vadinamas dispersija) 6
1.3. Aprašomosios statistikos svarba 7
1.4. Skirtumas tarp aprašomosios ir išvadinės statistikos 9
1.4.1. Pagrindiniai aprašomosios ir išvadinės statistikos skirtumai 9
1.4.2. Aprašomosios ir išvadinės statistikos limitacija 10
IŠVADOS 11
Literatūros sąrašas 12

1. MOKSLINĖS LITERATŪROS ANALIZĖ
1.1. Aprašomosios statistikos sąvoka
Remiantis Gjermeni (2016) trumpi aprašomieji koeficientai, sudarantys duomenų rinkinį,
kuris yra visos populiacijos arba imties reprezentacija, vadinami aprašomoji statistika. Pagrindinis
tikslas – pateikti tyrimo imčių ir priemonių santrauką. Aprašomoji statistika yra pagrindinė visų
kiekybinių duomenų analizės sudedamoji dalis, kai kartu atliekama keletas grafinių duomenų.
Aprašomoji statistika labai skiriasi nuo išvadinės statistikos, nes ji labiau skirta apibūdinti, kokie
duomenys rodomi. Tačiau išvadinė statistika yra susijusi su išvadų, padarytų iš esamų duomenų,
pateikimas. Dažniausiai aprašomoji statistika naudojama pavyzdinių duomenų elgsenai apibūdinti.
Jis naudojamas kiekybinei duoto duomenų rinkinio analizei pateikti.
Kaip ir tyrime, yra daug kintamųjų, kuriuos reikia išmatuoti, todėl aprašomoji statistika
naudojama norint suskaidyti šį didžiulį duomenų kiekį į paprasčiausią formą. Pavyzdžiui, būtų
įdomu sužinoti futbolininko perdavimų vidurkį rungtynėse. Dabar, kadangi viename žaidime yra
gana daug veiklų, galime naudoti aprašomąją statistiką, kad tai būtų paprasčiau. Aprašomoji
statistika gali būti išmatuota centrinės tendencijos arba kintamumo matu. Kad padėtų žmonėms
suprasti išsamią analizuojamų duomenų reikšmę, šios dvi priemonės naudoja lenteles, grafikus arba
bendras diskusijas. Dabar duomenis galima apibūdinti įvairiais būdais (Gjermeni, 2016).
Centrinės tendencijos priemonės: centrinė tendencija nurodo vieną skaičių, kuris apibendrina
visą duomenų/matavimų rinkinį, kuris yra viso rinkinio pagrindas. Jis apibūdina bet kurio tam tikro
duomenų rinkinio paskirstymo centrinę padėtį. Mes analizuojame duomenų taško dažnį
pasiskirstyme, aprašydami jį, naudodami vidurkį, medianą ir režimą, kuris matuoja dažniausiai
pasitaikančius analizuojamo duomenų rinkinio modelius. Tai informatyviausias bet kurios
populiacijos savybių aprašymas. Yra trys pagrindinės tendencijos matai (Plačiau apie tai 1.2.
poskyryje) (Gjermeni, 2016):
a) Vidurkis: apibūdinamas kaip kintamųjų reikšmių suma/bendras reikšmių skaičius;
b) Mediana: vidutinė vertė;
c) Režimas: dažniausiai pasitaikanti reikšmė.