APLINKOSAUGINIAI MOKESČIAI LIETUVOJE IR EUROPOS SĄJUNGOS ŠALYSE

Ištrauka

APLINKOSAUGINIAI MOKESČIAI LIETUVOJE IR EUROPOS SĄJUNGOS ŠALYSE

TURINYS
ĮVADAS 3
1.APLINKOSAUGA 4
1.1.Aplinkosaugos esmė 4
1.2.Aplinkosauginių mokesčių esmė 4
2.EKONOMINIŲ APLINKOSAUGOS PRIEMONIŲ TEISINIS REGULIAVIMAS 5
2.1.Ekonominių aplinkosaugos priemonių teisinis reguliavimas Lietuvos Respublikoje 5
2.2.Europos sąjungos aplinkos teisė 6
3.APLINKOSAUGINIAI MOKESČIAI LIETUVOJE, JŲ MOKĖTOJAI, OBJEKTAI IR
TARIFAI 8
3.1.Mokestis už valstybinius gamtos išteklius 8
3.1.1.Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius objektas, mokėtojai ir tarifai 8
3.2.Naftos ir dujų išteklių mokestis 9
3.2.1.Naftos ir dujų išteklių mokesčio mokėtojai, objektas ir tarifai 9
3.3.Atskaitymai nuo pajamų pagal Miškų įstatymą 10
3.4.Mokestis už aplinkos teršimą 11
3.4.1.Mokesčio už aplinkos teršimą objektas, mokėtojai ir tarifai 11
4.APLINKOSAUGOS MOKESČIAI EUROPOS SĄJUNGOS ŠALYSE 13
4.1.Europos sąjungos šalių patirtis, gamtos išteklių apmokestinimo būdai 13
4.2.Aplinkosauginių mokesčių už plastikines pakuotes dydžiai Europos šalyse 14
IŠVADOS 17
LITERATŪROS SĄRAŠAS 18

ĮVADAS
Aplinkos apsaugos tema yra viena svarbiausia šių dienų temų. Sparčiai vystantis
pramonei, augant miestams yra susimąstoma apie tai kokia žala yra daroma gamtai ir, kad jos
ištekliai yra riboti. Norint gamtos išteklius panaudoti efektyviausiu būdu ir sumažinti gamtą
teršiančias atliekas buvo išleistas Aplinkos apsaugos įstatymas. Jame yra numatomi
aplinkosauginiai mokesčiai, jų tarifai, objektai ir mokėtojai.
Šio darbo tikslas įsigilinti į aplinkosauginių mokesčių esmę, aptarti mokesčių
mokėtojus, objektus ir tarifus. Panagrinėti aplinkosauginius mokesčius Europos sąjungos šalyse.
Darbe iškėlėme tokius uždavinius:
1.Apžvelgti aplinkosauginių mokesčių esmę;
2.Išanalizuoti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos mokesčius;
3.Palyginti aplinkosauginius mokesčius Lietuvoje ir Europos Sąjungos šalyse.

1.APLINKOSAUGA
1.1.Aplinkosaugos esmė
Aplinkos apsauga (aplinkosauga) – natūralios ir žmogaus paveiktos ar sukurtos
aplinkos saugojimas nuo fizinio, cheminio, biologinio ir kitokio neigiamo poveikio ar pasekmių,
atsirandančių įgyvendinant planus ir programas, vykdant ūkinę veiklą ar naudojant gamtos išteklius.
Visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje reguliuoja, pagrindines juridinių bei
fizinių asmenų teises ir pareigas išsaugant biologinę įvairovę, ekologines sistemas bei kraštovaizdį,
užtikrinant sveiką ir švarią aplinką, racionalų gamtos išteklių naudojimą valstybėje, jos
teritoriniuose vandenyse, kontinentiniame šelfe ir ekonominėje zonoje nustato įstatymai (Lietuvoje – Aplinkos apsaugos įstatymas).
1.2.Aplinkosauginių mokesčių esmė
Aplinkosauginis mokestis - tai atlyginimas už valstybės suteikiamą leidimą išmesti
tam tikrą kiekį teršalų į aplinką ar pasinaudoti tam tikru kiekiu gamtos išteklių. Valstybė gauna ne
tik pajamas, bet patiria ir išlaidas – aplinkai ir gamtos ištekliams atkurti ar naujiems jų telkiniams
naudoti. Kembridžo universiteto profesorius Arthuras C. Pigou, 1920 metais išleistoje knygoje
„Gerovės ekonomika“ nurodė, kad rinkos pusiausvyrai būtina grąžinti optimalų lygį ir pasiūlė įvesti
mokesčius, kurie leistų „išorines“ išlaidas paverti įmonės vidinėmis išlaidomis. Atsiranda galimybė
suderinti aplinkosaugos priemonių įgyvendinimo finansavimą su rinkos kainodara, nes mokestis už
teršimą tampa kaina, kurią naudotojas moka pirkdamas dalį aplinkos asimiliacinio potencialo.
Aplinkosaugos mokesčiai turi būti renkami mokėtojui patogiausiu laiku ir pigiausiu
būtu – ir valstybei, ir mokėtojui. Pagrindinis teršalų išleidimo mokesčių tikslas – sumažinti aplinkos
teršimą, kartu ir aplinkos mokesčiais surenkamas pinigų sumas.