Apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją

Ištrauka

Magistro darbas
Apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją

TURINYS
ĮŽANGA 2
1. BAUDŽIAMOJO PROCESO STADIJOS IR JOSE DALYVAUJANTIS 
IKITEISMINIO TYRIMO TEISĖJAS 5
1.1. Ikiteisminio tyrimo teisėjo vaidmuo baudžiamajame procese 7
1.2. Ikiteisminio tyrimo teisėjo kompetencija 15
2. APKLAUSA PAS IKITEISMINIO TYRIMO TEISĖJĄ 20
2.1. Liudytojo ir nukentėjusiojo apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją 21
2.2. Nepilnamečio liudytojo ir nukentėjusiojo apklausos pas ikiteisminio tyrimo
teisėją ypatumai 32
2.3. Liudytojo ar nukentėjusiojo, kuriam taikytas anonimiškumas, ikiteisminio 
tyrimo teisėjo atliekamos apklausos ypatumai 39
2.4. Įtariamojo apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją 41
2.5. Nepilnamečio įtariamojo ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamos apklausos 
ypatumai 48
3. APKLAUSOS PAS IKITEISMINIO TYRIMO TEISĖJĄ ĮRODOMOJI REIKŠMĖ. .52
IŠVADOS 60
ŠALTINIAI 62
SANTRAUKA 70
SUMMARY 71

ĮŽANGA
Temos aktualumas. Apklausa yra praktikoje vienas labiausiai paplitusių, tačiau taktiniu
požiūriu sudėtingiausių, procesinių veiksmų. Galima sakyti, jog nėra tokios
baudžiamosios bylos, kurioje niekas nebūtų apklaustas. Apklausiami įvairūs proceso
subjektai – vieni jų suinteresuoti bylos baigtimi, kiti labiau neutralūs, apklausiama ir
ikiteisminiame tyrime, ir nagrinėjant bylą teismuose, apklausia įvairūs proceso subjektai.
Išskirtinė reikšmė tenka ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausoms – šių apklausų metu duoti
parodymai laikomi išsamesniais ir patikimesniais, lyginant su ikiteisminio tyrimo
pareigūnui ar prokurorui duotais parodymais, o juos pagarsinus teismo posėdyje, jie
tampa savarankišku įrodymų šaltiniu, kuriuo gali būti pagrįstas teismo baigiamasis aktas.
Tokia ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų įrodomoji reikšmė įpareigoja išsamiai
išanalizuoti ikiteisminio tyrimo teisėjo procesinį statusą, sąlygas, kurios leidžia inicijuoti
apklausą pas teisėją, apklausos atlikimo tvarką, apklausoje dalyvaujantiems asmenims
suteiktas procesines teises ir garantijas. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos
baudžiamojo proceso kodekse numatyta galimybė ikiteisminio tyrimo teisėjui atlikti
apklausą tampa ypatingai svarbi, kai baudžiamojoje byloje nukentėjusysis ar liudytojas
yra nepilnametis, kuris turi būti apklausiamas kuo mažiau kartų. Kai nepilnametis duoda
parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, dėl šios apklausos metu surinktų duomenų
įrodomosios reikšmės, nepilnamečio galima į teisiamąjį posėdį nekviesti, todėl užtenka jį
apklausti vieną kartą viso baudžiamojo proceso metu. Tokiu būdu nepilnametis labiau
apsaugomas nuo neigiamo šio proceso poveikio. Be to, teisminiame nagrinėjime
nedalyvaujančių ar keičiančių parodymus asmenų ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti
parodymai gali būti pagarsinti teismo posėdyje ir pripažinti įrodymais. Tad nagrinėjama
tema neabejotinai yra aktuali procesinei praktikai. Didelė praktinė reikšmė suponuoja
gilios mokslinės analizės būtinybę. Deja, baudžiamojo proceso teisės doktrina
ikiteisminio tyrimo teisėjui ir išskirtinai jo atliekamoms apklausoms skiria sąlyginai
mažai dėmesio. Magistro darbe siekiama užpildyti šią spragą: lyginamuoju aspektu
(aptariant Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir Latvijos patirtį) ir sistemiškai pažvelgiant į
ikiteisminio tyrimo teisėjo statusą, apklausas pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir jų
procesinę reikšmę.
Darbo tikslas. Išanalizuoti apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjo ypatumus ir jos
įrodomąją reikšmę.
Darbo uždaviniai:
1.Atskleisti ikiteisminio tyrimo teisėjo vaidmenį baudžiamajame procese.
2.Išanalizuoti ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamos liudytojo ir nukentėjusiojo
apklausos ypatumus.
3.Išnagrinėti įtariamojo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją ypatumus.
4.Įvertinti ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamos apklausos įrodomąją reikšmę.
Darbo objektas. Apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjo institutas.
Tyrimo metodai. Darbo tikslui pasiekti buvo naudojami dokumentų analizės, lyginamasis,
sisteminis ir lingvistinis metodai.