Antikos ženklai lietuvių literatūroje

Ištrauka

Iš antikos mitų pasirinkau kalbėti apie graikų mitus, juose pasakojami įvykiai vyko dar kelis amžius
prieš Kristų. Graikų mitai yra apie dievus, žmones, drąsą, artimo meilę, pagarbą bei pasiaukojimą.
Juose pasakojama apie didvyrius ir pasmerktuosius, dievus ir demonus. Tai puikus pavyzdys mums,
skatinantis mūsų protus veikti, suprasti, kas gera, kas bloga. Pasirinkęs temą apie graikų mitus
pagalvojau, kad jie labai svarbūs ne tik pasaulinės literatūros formacijai, tačiau ir lietuviškajai.
Todėl ir savo kalboje mėginsiu sulyginti antikos mitus su lietuvių literatūra. Pradėkime nuo to kad
antikos kultūra yra visos Europos kultūros pamatas, taigi ji labai svarbi ir Lietuvai. Galime
prisiminti senovės Graikijos demokratiją – juk Lietuva visuomet siekė tapti demokratine valstybe.
Arba Graikijos dievai – panašius turėjo ir Lietuva pagonybės laikais. Tačiau mano tema Antikos
ženklai lietuvių literatūroje, taigi grįžkime prie jų. Sizifo mitas – klasikinis mitas, kurio
nenuginčijamomis tiesomis remiasi daugelis rašytojų. Vienas jų – Antanas Škėma. Antikos dievų
Afroditės bei Narcizo įvaizdžiai – taip pat ne išimtis. Henrikas Radauskas tik vienas iš nedaugelio
savo kūryboje rėmesis šiais įvaizdžiais.