Antibiotikai. Jų vartojimo principas

Ištrauka

Antibiotikai. Jų vartojimo principas

Antibiotikai
Bakterijų praktiškai yra visur, pvz, žmogaus kūne, ant augalų, vandenyje, ant gyvūnų, žemėje.
Problemos kyla tada, kai imuninė sistema nebesugeba susitvarkyti su bakterijomis, kai jos
nebekontroliuojamos (susilpnėjus imunitetui) arba kai į organizmą patenka labai didelis jų skaičius ir
imuninė sistema dar „nežino“ šios bakterijų rūšies bei negali tinkamai reaguoti (užkrėtimas).
Iš esmės visos kūno sritys ir organai gali būti infekuojami bakterijomis. Yra nesuskaičiuojama
daugybė susirgimų bakterinėmis infekcijomis. Svarbiausioms ir pavojingiausioms priskiriamos:
cholera, difterija, raupai, kokliušas, skarlatina, sifilis, tuberkuliozė ir šiltinė. O tymai, raudonukė,
herpes infekcija, gripas, poliomielitas, ŽIV yra ne bakterinės, bet virusinės infekcijos.
Nuo penicilino atradimo sukurta labai daug naujų antibiotiškai (prieš gyvybę) veikiančių medžiagų
- antibiotikų. Antibiotikai- yra vaistinės medžiagos, kurios slopina bakterijų augimą arba jas užmuša.
Antibiotikai veikia prieš bakterijas ir bacilas, neveikia prieš virusus, parazitus ir grybelius. Jie
pasižymi specifiniu veikimu į gyvas ląsteles. Antibiotikai veikia baktericidiškai, jei nužudo bakterijas
iškart, arba bakteriostatiškai, jei slopina jų dauginimąsi. Bakteriocidinis veikimas pagrįstas bakterijos
struktūros suardymu (pvz., bakterijos sienelės), bakteriostatinis veikimas remiasi bakterijų gyvybiškai
svarbių funkcijų sutrikdymu (pvz, baltymų sintezės). Skiriamos įvairios antibiotikų grupės: penicilinai,
cefalosporinai, aminoglikozidai, makrolidai, sulfonamidai ir kt.
Racionalaus antibakterinių vaistų vartojimo principai
Gydymo antibiotikais tikslas – sunaikinti bakterijas infekcijos vietoje. Antibiotikai gali būti
vartojami tiksliai žinant infekcijos sukėlėją ir jo jautrumą (specifinis antibiotikų vartojimas) arba
numatant galimą sukėlėją ir jo jautrumą (empirinis antibiotikų vartojimas). Tam tikrose situacijose
antibiotikai skiriami tam, kad išvengti infekcijos, t.y. profilaktiškai. Profilaktiškai antibakteriniai
vaistai vartojami tik tais atvejais:
chirurgijoje, siekiant sumažinti chirurginių žaizdų infekcijų riziką;
po kontakto su pavojinga infekcine liga sergančiu ligoniu, pvz. meningokokine inf., kokliušu, difterija ir kt.
Idealiu atveju antibiotikai skiriami nustačius infekcijos sukėlėją ir jo jautrumą antibiotikams
(specifinis antibiotikų vartojimas). Specifinio gydymo tikslas yra maksimalus gydomasis poveikis,
vartojant siauro veikimo spektro, saugų ir ekonomišką antibakterinį vaistą.