Anonimiškų liudytojų institutas baudžiamajame procese

Ištrauka

Anonimiškų liudytojų institutas baudžiamajame procese

TURINYS
ĮVADAS..........................................................................................................................................2
LIUDYTOJAS, KAIP BAUDŽIAMOJO PROCESO DALYVIS.............................................3
PROCESO SU LIUDYTOJAIS, KURIEMS TAIKOMAS ANONIMIŠKUMAS
YPATUMAI....................................................................................................................................5
ANONIMIŠKUMO TAIKYMO PAGRINDAI.............................................................................5
ANONIMIŠKUMO NUSATYMO TVARKA................................................................................7
TYRIMO VEIKSMŲ SU ANONIMIŠKAIS LIUDYTOJAIS YPATUMAI...................................8
APKLAUSOS YPATUMAI.........................................................................................................9
ANONIMIŠKŲ LIUDYTOJŲ DUOTŲ PARODYMŲ VERTINIMO YPATUMAI............12
IŠVADOS......................................................................................................................................14
PRAKTINĖS UŽDUOTYS.........................................................................................................15
LITERATŪROS SĄRAŠAS.......................................................................................................19

ĮVADAS
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( BPK ) 1 straipsnyje įtvirtintas
baudžiamojo proceso tikslas – maksimaliai greitai, išsamiai ir nepažeidžiant žmogaus bei piliečio
teisių ir laisvių atskleisti nusikalstamas veikas, tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, kad būtų
įgyvendintas teisingumas, t.y. nubaustas kaltas asmuo ir niekas nekaltas nebūtų nubaustas. Taigi
baudžiamojo proceso tikslas yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Tam, kad padaryta
nusikalstama veika būtų kuo efektyviau ir greičiau išaiškinta, yra būtina apklausti ne tik nusikalstamos
veikos padarymu įtariamą asmenį, bet ir ją mačiusį asmenį (liudytoją).
Kalbant apie liudytojus, visų pirma, svarbu užtikrinti tai, jog jų interesai nebūtų pažeidžiami, jog
jiems tinkamai būtų atstovaujama, kad jiems nekiltų reali grėsmė dėl parodymų, kuriuos jie duoda.
Būtent todėl įstatymų leidėjas naująjame BPK įtvirtino anonimiškumo institutą, kai liudytojas, kuris
nenori, jog jo tapatybė būtų atskleidžiama dėl parodymų, kuriuos jis duoda specfikos gali prašyti, jog
jam būtų taikomas anonimiškumas.
Šiame darbe būtent ir kalbama apie tai, kokį statusą baudžiamajame procese užima anominiai
liudytojai, kokie privalo būti pagrindai, kad liudytojui būtų galima taikyti anomiškumą, kokie tokių
liudytojų apklausos ypatumai bei kokia jų parodymų vertinimo specifika. Šio darbo tikslas – atskleisti
proceso su liudytojais, kuriems taikomas anonimiškumas, ypatumus ir tokių liudytojų duotų parodymų
reikšmę bylos nagrinėjimui ir nuosprendžio priėmimui. Siekiant darbo tikslo, naudotina tyrimo bazė
yra šie norminiai teisės aktai bei mokslinė literatūra: Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos
Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK), baudžiamojo proceso teisės specialistų
mokslo darbai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencija
analizuojamais klausimais.
Tyrimas atliktas taikant aprašomąjį, lyginamosios analizės, loginį, sisteminį metodus.
Loginis bei sisteminis metodai naudojami analizuojant bei pateikiant perskaitytą medžiagą. Tuo tarpu
lyginamoji analizė padeda nustatyti tiriamojo objekto grupinę priklausomybę – jis plačiai taikomas teisės moksle.

LIUDYTOJAS, KAIP BAUDŽIAMOJO PROCESO DALYVIS
Liudytojas yra savarankiškas baudžiamojo proceso dalyvis. Jo procesinė padėtis baudžiamojo
proceso įstatymams vystantis ir tobulėjant nuolat keitėsi ir tobulėjo.
„Kaip liudytojas gali būti šaukiamas kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis žino
kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių“. (BPK 78 str.) Taigi liudytojas baudžiamajame
procese yra asmuo, kuris matė ar kitaip suvokė (girdėjo, lietė, užuodė ir t.t.) su tiriamu įvykiu
susijusius faktus, įvykius, reiškinius ir gali tai patvirtinti duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo
pareigūnams, prokurorui ar teismui. Liudytoju tampama nepriklausomai nuo žmogaus valios, jam
atsidūrus situacijoje, kurioje vyksta nusikalstama veika ar kiti su ja susiję įvykiai. Todėl liudytojas yra
nepakeičiamas – jis negali toje pačioje byloje turėti kitų procesinių funkcijų, išskyrus BPK 54 str. 3 d.
numatytą išimtį, kad įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo arba nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą
gali būti toje pačioje byloje apklaustas kaip liudytojas. Tačiau situacija sukuria tik potencialią
galimybę tapti liudytoju, o procesinį liudytojo statusą asmuo įgyja nuo to momento, kada jis
šaukiamas apklausai.
Pagrindas šaukti asmenį liudytoju yra duomenys, kad jis žino kokias nors reikšmės bylai išspręsti
turinčias aplinkybes. Tokių duomenų gali pateikti proceso dalyviai ir kiti asmenys, jų galima gauti
analizuojant dokumentus ir kitus turimus įrodymus bei operatyvinės veiklos rezultatus. Apie save gali
pranešti potencialūs liudytojai, siekiantys perduoti teisėsaugos institucijoms jų turimą informaciją apie
nusikalstamos veikos aplinkybes. Pažymėtina, jog „liudytoju negali būti asmuo, kuris pagal sveikatos
priežiūros įstaigos pažymą arba teismo psichiatro ar teismo...