ANKSTYVOJO AMŽIAUS VAIKŲ UGDYMAS(IS) TYRINĖJANT ŽALIOSIOSE IKIMOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGOS EDUKACINĖSE ERDVĖSE

Ištrauka

ANKSTYVOJO AMŽIAUS VAIKŲ UGDYMAS(IS) TYRINĖJANT ŽALIOSIOSE IKIMOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGOS EDUKACINĖSE ERDVĖSE


TURINYS
ĮVADAS...............................................................................................................................................3
1. ANKSTYVOJO AMŽIAUS VAIKŲ UGDYMAS(IS) TYRINĖJANT ŽALIOSIOSE
IKIMOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGOS EDUKACINĖSE ERDVĖSE TEORINIAI ASPEKTAI
..............................................................................................................................................................4
1.1. Ankstyvojo amžiaus vaikų ugdymo samprata....................................................................5
1.2. Edukacinių erdvių įvairovė ikimokyklinio ugdymo įstaigoje..............................................8
1.3. Žaliosios aplinkos reikšmingumas ir galimybės vaikų ugdymo(si) tyrinėjant jose.............9
1.4. Ankstyvojo amžiaus vaikų ugdymo(is) svarba tyrinėjant..................................................10
LITERATŪROS SĄRAŠAS ..............................................................................................................11

ASPEKTAI
Šiame darbo skyriuje bus analizuojama ankstyvojo amžiaus vaikų ugdymo(si) tyrinėjant
žaliosiose ikimokyklinio ugdymo įstaigos edukacinėse erdvėse teoriniai aspektai.
Norint išsiaiškinti ankstyvojo amžiaus vaikų ugdymo(si) galimybes tyrinėjant žaliosiose
ikimokyklinio ugdymo įstaigos erdvėse, turime išanalizuoti:
edukacinių erdvių įvairovę ikimokyklinio ugdymo įstaigoje;
žaliosios aplinkos reikšmingumą, ir galimybes vaikų ugdymo(si) tyrinėjant jose;
ankstyvojo amžiaus vaikų ugdymo(is) svarba tyrinėjant;
pedagogų svarbą ir iniciatyvumą skatinant vaikų ugdymo(si) tyrinėjant galimybes
žaliose erdvėse bei naudojamus metodus ir pasirinktas priemones.
1.1. Ankstyvojo amžiaus vaikų ugdymo samprata
Šiame poskyryje nagrinėjama ankstyvojo amžiaus vaikų ugdymo samprata, bei tyrinėjimo
ankstyvojo amžiaus vaiko raida.
Pasak Boller (2012), „ankstyvasis amžius yra vaikų amžius nuo gimimo iki trejų metų.
Šiame amžiuje vaikai pradeda valdyti savo elgesį, mėgdžiodami šeimos ir aplinkinių elgesį, geba
laikytis apibrėžtų elgesio taisyklių, siekia sėkmingo rezultato, elgiasi taip kaip elgiasi ir moko
tėvai“. Kaip teigia Monkevičienė (2001), ankstyvajame amžiuje vaikas kaupia patirtį, mokosi
pažinti jį supantį pasaulį, būti ir vykdyti nuolat kartojamo elgesio pavyzdžius. Anot Juodaitytės
(2002), „ankstyvojoje vaikystėje vaikas aktyviausiai sąveikauja su jį supančiu pasauliu,
kopijuodamas ir padedamas suaugusiųjų renkasi savo veiksmus, elgesio modelį bei ketinimus“.
Šiuo laikotarpiu vaikai įgyja pagrindines gyvenimui būtinas žinias, elgesio normas ir įgūdžius, nors
dar nesuvokia jų gilios prasmės ir tikslų. Pasak Sabaliauskienės ir Rimkienės (2009), mažų vaikų,
iki 3 metų, ugdymas žymiai skiriasi nuo vyresnių vaikų ugdymo. Pirmiausia, šio amžiaus vaikų
kognityvinės, emocinės ir socialinės raidos ypatybės reikalauja specifinių ugdymo metodų ir
priemonių. Maži vaikai dar tik pradeda suvokti pasaulį, todėl jų ugdymas turi būti orientuotas į
praktinę patirtį, žaidimus ir tiesioginius veiksmus, kurie padeda lavinti jų sensorinius įgūdžius bei
motoriką. Taip pat svarbu, kad ugdytojai suteiktų vaikams galimybę tyrinėti aplinką, užtikrindami
jų saugumą ir patogumą, tačiau tuo pačiu skatintų smalsumą ir kūrybiškumą. Ugdant ankstyvojo
amžiaus vaikus svarbu atsižvelgti į jų raidą ir tempą. Rekomenduojama integruoti visapusišką
ugdymą, taip pat skatinti fizinę, kalbos, pažintinė, emocinę ir socialinę raidą. Šiuolaikinėje
vaikystės supratimo koncepcijoje, „vaikas nėra suaugusiojo miniatiūra, vaikai turi atskirą „savo“
pasaulį“ (cit. iš Juodaitytė, 2003, p.35). Anot L. Jovaiša (2003), teiginys, kad žmogaus prigimtį,
lengva suvokti pastebint gimusį kūdikį, reiškia jog žmogaus esmę ar pagrindines savybes galima
pažinti nuo pat pirmųjų gyvenimo akimirkų. Gimusio kūdikio elgesys, jo instinktai ir reakcijos gali
atskleisti žmogaus prigimties ypatybes, kurios vėliau formuojasi ir vystosi visą gyvenimą. Pasak
Ališauskienės ir kitų (2003), labai svarbu, kad vaikas matytų, kas vyksta aplink jį, nes tai jam
suteikia patirties apie jį supantį pasaulį. Mokslininkai teigia, kad vaiko aplinką reikia įrengti taip,
kad joje būtų įvairių daiktų, kuriuos jis galėtų naudoti ir pažinti įvairiais būdais. Sabaliauskienė ir
Rimkienė (2009) priduria, kad kūdikiams būtina matyti ryškius, spalvingus daiktus, kad būtų
patenkinti jų judesio ir sensomotoriniai poreikiai. Tokie daiktai, kuriuos vaikas gali kelti, stumti ar
traukti yra itin svarbūs. Be to, labai svarbu suteikti vaikui erdvės laipioti, šokinėti, šliaužioti ir
bėgioti, nes tai skatina aktyvią veiklą. Analizuojant mokslinės literatūros šaltinius ir remiantis J.
Piaget (1962) teorija apie kūdikį kaip aktyvią ir kūrybingą būtybę, pastebima, kad vaikas jau nuo
pirmųjų gyvenimo metų turi įgimtas mentalines struktūras, kurias J....