ANKSTYVAS MIOKARDO INFARKTAS RIZIKOS VEIKSNIAI IR KLINIKINIAI RADINIAI

Ištrauka

ANKSTYVAS MIOKARDO INFARKTAS: RIZIKOS VEIKSNIAI IR KLINIKINIAI RADINIAI
BAIGIAMASIS MAGISTRO DARBAS

TURINYS
1. SANTRAUKA 4
2. SUMMARY 5
3. PADĖKA 6
4. INTERESŲ KONFLIKTAS 6
5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS 6
6. SANTRUMPOS 7
7. ĮVADAS 7
8. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 9
9. LITERATŪROS APŽVALGA 9
9.1. Mirtingumo nuo KVL problema Lietuvoje 10
9.2. AMI epidemiologija 10
9.3. Rizikos veiksniai susirgti KVL 11
9.3. AMI rizikos veiksniai 11
9.4. Klinikinis pasireiškimas išsivysčius AMI 13
10. TYRIMO METODIKA 15
10.1 Tyrimo objektas, grupių sudarymas 15
10.2 Duomenų analizės metodai 16
11. TYRIMO REZULTATAI 17
11.1. Tiriamųjų grupių charakteristika 17
11.2. AMI rizikos veiksnių paplitimas 17
11.2.1. Kardiovaskuliniai rizikos veiksniai 17
11.2.2. Gyvenimo būdo nulemti rizikos veiksniai 17
11.3. AMI klinikiniai rodmenys 18
11.4. Vyresnio amžiaus pacientų ŪMI rizikos veiksniai 20
11.4.1. Kardiovaskuliniai rizikos veiksniai 20
11.4.2. Gyvenimo būdo nulemti rizikos veiksniai 21
11.5. Vyresnio amžiaus pacientų ŪMI klinikiniai rodmenys 21
11.6. Rizikos veiksnių paplitimo palyginimas tarp jauno ir vyresnio amžiaus pacientų 24
11.6.1. Kardiovaskulinių rizikos veiksnių paplitimo palyginimas 24
11.6.2. Gyvenimo būdo nulemtų rizikos veiksnių paplitimo palyginimas 25
11.7. Jauno ir vyresnio amžiaus pacientų grupių klinikinių radinių palyginimas 26
11.7.1. Klinikinių simptomų palyginimas 26
11.7.2. Vainikinių arterijų angiografijos rezultatų palyginimas 28
12. REZULTATŲ APTARIMAS 29
12.1. AMI rizikos veiksnių paplitimas 29
12.2. AMI klinikiniai radiniai 30
12.3. Vyresnio amžiaus pacientų rizikos veiksnių paplitimas 30
12.4. Vyresnio amžiaus pacientų klinikiniai radiniai 31
12.5. Rizikos veiksnių paplitimo palyginimas 31
12.6. Klinikinių radinių palyginimas 32
13. IŠVADOS 33
14. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS 35
15. LITERATŪROS SĄRAŠAS 36

7. ĮVADAS
Kardiovaskulinės ligos (KVL) yra viena pagrindinių mirtingumo priežasčių Lietuvoje ir visame
pasaulyje [2, 18]. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, jog 2016 metais ši mirties priežastis
buvo nustatyta 17,6 milijonų žmonių visame pasaulyje [2]. Didžiąją dalį sergamumo ir mirtingumo
KVL sudarė išeminė širdies liga (IŠL), kuri apima ūminį miokardo infarktą (ŪMI), krūtinės anginą ir
išeminį širdies nepakankamumą [3]. 2016 metais nuo IŠL mirė 9,5 milijono žmonių – tai 19 proc.
daugiau negu praėjusį dešimtmetį, siejant su senėjimu ir augančia populiacija [2]. Šiuo metu pacientai,
sergantys IŠL yra jaunesni 10-15 metų lyginant su praėjusiu 30 metų laikotarpiu [8]. Jaunėjant
pacientams, sergantiems IŠL, didėja ir ankstyvo mirtingumo mastai. Nors ankstyvas mirtingumas
nusako mirtingumą 30-70 metų amžiaus laikotarpyje, ankstyvas miokardo infarktas (AMI) nustatomas
vyrams ≤55 ir moterims ≤65 metų amžiaus sergantiems ŪMI [7].
Literatūros, kuri analizuotų AMI epidemiologiją ir mirtingumo rodiklius nėra daug. Pagal
Framingham Heart Study ŪMI užfiksuoti 51,1/1000 vyrams ir 7,4/1000 moterims iki 55 metų amžiaus
[15]. McManus et al. tyrinėję ŪMI sergamumo trijų dešimtmečių tendencijas, nurodo 66 atvejus 100
000 gyventojų 25 – 54 metų amžiuje [21]. Pagal Wilmat et al., Jungtinėse Amerikos Valstijose jaunų
žmonių mirtingumas nuo ŪMI 1990-2011 metų laikotarpyje sumažėjo ne taip drastiškai lyginant su
vyresnio amžiaus pacientais, ypač jaunų moterų (<55 metai) [13]. AMI problema aktuali ne tik dėl
augančio sergamumo, nemažėjančio mirtingumo, bet ir dėl miokardo infarkto pasekmių, kurios gali
būti rimtos dėl didesnės įtakos jaunų žmonių psichologiniam stabilumui, darbingumui,
socioekonominei atsakomybei [20].
Šiame darbe pateikiami ŪMI rizikos veiksnių ir klinikinių radinių skirtumai tarp jauno ir
vyresnio amžiaus pacientų.

8. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: charakterizuoti ankstyvo miokardo infarkto veiksnių paplitimą bei klinikinę
apraišką ir palyginti su vyresnio amžiaus pacientais, kuriems diagnozuotas ūminis miokardo infarktas
Darbo uždaviniai:
1.Nustatyti ūminio miokardo infarkto rizikos veiksnių paplitimą ir klinikinius duomenis tarp
jauno amžiaus pacientų;
2.Nustatyti ūminio miokardo infarkto rizikos veiksnių paplitimą ir klinikinius duomenis tarp
vyresnių pacientų;
3.Palyginti ankstyvo miokardo infarkto rizikos veiksnių paplitimą ir jo klinikinius duomenis...