Angliškų automobilių įteisinimas Lietuvoje

Ištrauka

Angliškų automobilių įteisinimas Lietuvoje

Turinys
Turinys 2
Įvadas 3
1.Teisiniai aspektai 4
2.Importo statistika 5
3.Dešiniavairių automobilių kainos 6
4.Perdarymo išlaidos 7
5.Trūkumai 8
6.Angliškų automobilių paplitimas kitose ES šalyse 9
7.Apklausos rezultatai 10
Išvados ir prognozės 12
Naudota literatūra 13

Įvadas
Šiuo metu Lietuvoje draudžiama registruoti automobilius su vairu dešinėje pusėje,
išskyrus registruotus iki 1993m. gegužės 1 dienos. Tačiau Europos Sąjungos Teisingumo
teismas nusprendė, kad Lietuva turi leisti registruoti automobilius su vairu dešinėje pusėje,
kadangi tiek Lietuva, tiek Lenkija, drausdamos registruoti automobilius su vairu dešinėje pusėje,
pažeidė laisvo prekių judėjimo principą.
Pasak ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento
direktoriaus Gražvydo Jakubausko, konkretaus termino nėra, tačiau Saugaus eismo įstatymas gali
būti pakeistas maždaug per pusmetį. (LR susisiekimo ministerija, 2014). Pasak jo, ministerija
turi nuspręsti, kokius papildomus reikalavimus taikyti automobiliams su vairu dešinėje pusėje.
G.Jakubauskas aiškino, kad skirtingose ES valstybėse taikoma skirtinga praktika, tad teks
išsirinkti tinkamiausią variantą Lietuvai.
Teisingumo Teisme, pagrindinis motyvas, kodėl tokių automobilių eksploatacija
turėtų būti ir toliau draudžiama buvo saugumo sumažėjimas, tačiau jis buvo pasiūlytos
papildomos saugumo priemonės ir kiti techniniai dalykai.
Taigi, šio darbo objektas yra angliški (dešiniavairiai) automobiliai Lietuvoje, o
tikslas – išsiaiškinti angliškų automobilių įteisinimo Lietuvoje galimybes ir pasekmes.
Uždaviniai:
Aptarti teisinius aspektus;
Apžvelgti importo statistiką;
Išanalizuoti trūkumus ir privalumus;
Aptarti kainų skirtumus;
Pateikti išvadas ir ateities prognozes.
1.Teisiniai aspektai
Pagrindinis Teisingumo Teismo argumentas, prieš angliškų automobilių draudimą
Lietuvoje, buvo laisvo prekybos principo pažeidimas. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas
nusprendė, kad drausdama registruoti lengvuosius automobilius, kurių vairas įrengtas dešinėje
pusėje, ir reikalaudama prieš registruojant perkelti naujų ar anksčiau kitoje valstybėje narėje
registruotų lengvųjų automobilių vairavimo mechanizmą iš dešinės pusės į kairę, Lietuva pažeidė ES teisę.
Laisvas prekių judėjimas yra viena sėkmingiausiai įgyvendintų Europos Sąjungos
projekto sričių. Jis padėjo sukurti vidaus rinką, kurios teikiamas pranašumais dabar naudojasi
Europos piliečiai bei įmonės ir kuri yra ES pamatas. Vartotojai šioje rinkoje gali rinktis iš plataus
prekių asortimento ir pirkti ten, kur kaina jiems yra palankiausia.
Teisiniu požiūriu laisvo prekių judėjimo principas taip pat yra svarbiausias
elementas, padėjęs sukurti tokią didelę rinką. ES sutarties 28-30 straipsniuose buvo nustatyta šio
principo sritis bei taikymas ir uždrausta nepagrįstai varžyti ES vidaus prekybą (Europos Komisija, 2010).
Lietuvai, pralaimėjus šią bylą, buvo nuspręsta taip pat prisiteisti bylinėjimosi
išlaidas. Kartu su Lietuva šioje byloje pralaimėjo ir Lenkija, Latvija bei Estija, kurioms bus
taikomos tokios pat sankcijos. Priimtuose sprendimuose Teisingumo Teismas visų pirma
pažymėjo, kad naujų transporto priemonių atveju šiomis direktyvomis įtvirtintos suderintos
sistemos tikslas yra vidaus rinkos sukūrimas ir veikimas, kartu siekiant užtikrinti aukštą kelių
eismo saugumo lygį visiškai suderinant techninius reikalavimus, susijusius, be kita ko, su
transporto priemonių konstrukcija.