Aminorūgštys ir jų junginiai

Ištrauka

Turinys
Turinys 2
Įvadas 3
Literatūros apžvalga 4
Aminorūgšys, jų klasifikacija ir savybės 4
Aminorūgščių cheminės savybės 7
Aminorūgščių fizikinės savybės 8
Aminorūgščių bei jų junginių reikšmė žmogaus organizmui 9
Analizė 12
Peptidai, reikšmė kosmetologijoje 12
Išvados 14
Literatūros sąrašas 15

Įvadas
1.Darbo objektas
Aminorūgštys, jų klasifikacija ir savybės bei peptidai ir jų reikšmė kosmetologijoje.
2.Tikslas
Apžvelgti aminorūgščių ir jų junginių savybes bei reikšmę žmogaus organizmui.
3.Uždaviniai:
a)Išsiaiškinti aminorūgščių klasifikaciją ir savybes.
b)Apibūdinti aminorūgščių reikšmę žmogaus organizmui.
c)Išnagrinėti aminorūgščių junginių struktūrą, fizikines ir chemines savybes.
d)Apžvelgti pagrindinius aminorūgščių junginių klasės atstovus bei jų pritaikymą kosmetologijoje.
4.Problema
Ar pakankama reikšmė skiriama aminorūgštims ir peptidams kosmetologijoje?

Literatūros apžvalga
Aminorūgštys, jų klasifikacija ir savybės
Tai chemijoje taip vadinama grupė organinių junginių, kurie turi mažiausiai po vieną amino
grupę (-NH2) bei karboksilo grupę (-COOH).  [Grinienė E.]
Aminorūgštys klasifikuojamos pagal struktūrines, elektrochemines bei fiziologines savybes.
Struktūrinė aminorūgščių klasifikacija
1.Šoninio radikalo struktūra. Pagal šoninį radikalą aminorūgštys skirstomos į:
a)Alifatines. Jų molekulės struktūra (pagrindinė anglies atomų grandinė) yra atvira.
Tai glicinas, alaninas, valinas, leucinas, izoleucinas, cisteinas, metioninas, serinas, treoninas, 
asparto rūgštis, asparaginas, glutamo rūgštis, glutaminas, lizinas, hidroksilizinas ,argininas,
aminocitrinų rūgštis;
b)Ciklines. Jų molekulės struktūra (pagrindinė anglies atomų grandinė) yra uždara. Ciklinės
aminorūgštys dar skirstomos į:
Aliciklines. Gamtoje jos nesutinkamos;
Aromatines. Tai fenilalaninas, tirozinas;
Heterociklines. Tai triptofanas, histidinas, prolinas, hiroksiprolinas.
c)Alifatinės, aliciklinės ir heterociklinės aminorūgštys gali būti:
Sočiosios. Jose nėra dvigubųjų ir/ar trigubųjų ryšių;
Nesočiosios. Jose yra dvigubųjų ir/ar trigubųjų ryšių. Jei nesočiųjų ryšių yra daugiau nei
vienas, tokios aminorūgštys vadinamos polinesočiosiomis aminorūgštimis. Gamtoje
nesočiųjų aminorūgščių praktiškai nesutinkama.