ALZHEIMERIO LIGA

Ištrauka

ALZHEIMERIO LIGA

Įvadas
Šiuolaikinėje visuomenėje pastebėta, jog žmonių gyvenimo laikotarpis ilgėja, to
pasekoje didėja skaičius neurodegeneracinių ligų tarp jų ir Alzheimerio ligos atvejų. Alzheimerio
liga medicinos vadoveliuose apibrėžiama kaip lėtinė smegenų liga, pažeidžianti tam tikras smegenų
dalis dėl to pasikeičia pažintiniai, kognityviniai asmens gebėjimai. Dažniausiai ši liga pasireiškia
atminties sutrikimais, sunku išmokti naujų dalykų, bendrauti netgi pasirūpinti pačiam savimi. Ligos
simptomų paprastai pacientai patys nepastebi kadangi daugiausia serga 65-69 metų amžiaus
asmenys, dažnai jie mano, jog atminties sutrikimai senyvame amžiuje yra įprasti bei neišvengiami,
tačiau anksti pastebėti ligą yra svarbu. Nors pati liga nėra išgydoma, kadangi yra pažeidžiamos
smegenų struktūros bei jos neatsistato, tačiau anksčiau pastebėta simptomatika gali padėti sumažinti
progresą bei pasekmes. Liga gydoma vaistais kurie mažina smegenų struktūrų degeneraciją
(Sveikatos psichologija, 2011).
Nereikėtų užmiršti ir artimųjų ar asmenų, kurie globoja sergantįjį nustatyta, jog
didžioji dalis sergančiųjų prižiūrimi artimųjų, kartais jie vadinami slaptomis Alzheimerio ligos
aukomis. Liga reikalauja nuolatinės priežiūros, psichologinės bei fizinės stiprybės. Susirgus vienam
šeimos nariui paliečiami visi, stipriai pasikeičia gyvenimai, galima socialinė izoliacija. Kadangi
ligoniai gana dažnai išgyvena nuotaikos bei emociniu sutrikimus, labai sudėtinga būti šalia jų, jie
gali pykti, agresyviai elgtis, priešintis priežiūrai bei šauktis pagalbos.
Alzheimerio liga
Ši liga labai susijusi su demensija – psichiatrijoje apibrėžiama kaip psichinių funkcijų
ypač mąstymo ir atminties sutrikimas. Viena dažniausių demencijos priežasčių – Alzheimerio liga.
Alzheimerio tipo demencijos sudaro 70 proc. visų demencijų atvejų (Psichiatrija, 2003).
Alzheimerio liga dar kartais vadinama seniline alzheimerio tipo demencija arba
alzheimerio demencija. Šis ligos pavadinimas buvo pavadintas Aloizo Alzheimerio garbei, kadangi
šis vokiečių patologas 1907 metais tyrinėjo ir aprašė penkiasdešimt vienerių metų moters klinikinį
atvejį, kuomet pažinimo funkcijų sutrikimą susiejo su specifiniais morfologiniais smegenų dariniais
– neuritinėmis plokštelėmis bei neurofibriliniais tinkleliais (Budrys, 2009).