ALKALOIDAI

Ištrauka

ALKALOIDAI
BOTANIKOS REFERATAS

ĮVADAS
Pirmą kartą terminą alkaloidas1819 metais pasiūlė vokiečių mokslininkas
V.Meisneris, kuris ir davė pirmą trumpą apibrėžimą, skambantį taip: alkaloidai – tai šarmiškai
reaguojančios augalinės medžiagos. Tuo būdu V.Meisneris tiesiog panaudojo arabų kilmės
žodį al qualja, reiškiantį augalų pelenus, kuriuose esantis kalio karbonatas (K2CO3) sąlygoja
šarminę pelenų reakciją. 1882 metais išleistame A. Ladenburgo Chemijos terminų žodyne O.
Jakobsenas davė šiek tiek platesnį alkaloidų apibrėžimą, ir terminas alkaloidai buvo galutinai
įtvirtintas ne tik cheminėje, bet ir kitoje mokslinėje terminologijoje. Taigi, šiuo metu
naudojamas toks visuotinai priimtas tokių junginių apibrėžimas:
Alkaloidai – tai azotą turinčios natūralios kilmės organinės medžiagos,
pasižyminčios daugiau ar mažiau išreikštomis bazinėmis savybėmis.
Alkaloidais vadiname daugiau kaip 10.000 azotą turinčių jau išskirtų ir
identifikuotų dažniausiai augalinės ir žymiai rečiau gyvulinės kilmės gamtinių junginių,
pasižyminčių bazinėmis savybėmis ir net labai mažomis dozėmis specifiškai veikiančių
gyvus organizmus. Tai gali būti raminantis, nuskausminantis arba stimuliuojantis ir
sukeliantis traukulius, taip pat psichoaktyvuojantis, t.y., iššaukiantis euforiją bei haliucinacijas
ir kt. poveikis. Dažnai vienas ir tas pats alkaloidas gali pasižymėti iškart keliais poveikiais
natūralioms žmogaus fiziologinėms savybėmis ir būsenoms, įvairiai jas pakeisdamas. Todėl
dalis šių junginių jau senovėje buvo pradėti naudoti ir kaip vaistai, ir kaip medžiagos, kurias
mes dabar vadiname bendru narkotikų pavadinimu.