Aktyvaus senėjimo ir finansinio saugumo sąsajos pensiniame amžiuje

Ištrauka

Magistro darbas
Aktyvaus senėjimo ir finansinio saugumo sąsajos pensiniame amžiuje

Turinys
Įvadas 6
1. Visuomenės senėjimas ir aktyvaus senėjimo veiksniai 9
2. Finansinis saugumas ir gerovė pensiniame amžiuje 13
3. Finansinio saugumo užtikrinimo mechanizmai 15
3.1. Gerovės valstybės veikimas 15
3.2. Rinkos veikimas 18
3.3. Šeimos vaidmens veikimas ir kiti pajamų šaltiniai pensiniame amžiuje 21
4. Aktyvaus senėjimo matavimas bei finansinis saugumas Lietuvoje ir ES 23
5. Aktyvaus senėjimo ir finansinio saugumo sąsajų pensiniame amžiuje tyrimas 29
5.1. Empirinio tyrimo metodika 29
5.2. Empirinio tyrimo rezultatai 32
5.2.1. Pensinio amžiaus respondentų charakteristikos 32
5.2.2. Finansinio saugumo elementų ir aktyvaus senėjimo veiksnių sąsajos pensiniame amžiuje 39
Išvados 45
Rekomendacijos 46
Literatūra 47

Įvadas
Temos aktualumas. Visuomenės pokyčių kontekste valstybių politika susiduria su vis
daugiau iššūkių: dėl mažėjančio gimstamumo, didėjančios vidutinės gyvenimo trukmės, mažėjančio
santykio tarp apdraustųjų, mokančiųjų socialinio draudimo įmokas ir esamų pensininkų. Kaip ir
visoje Europoje, taip ir Lietuvoje, yra pastebima tendencija, kad populiacija sensta ir traukiasi,
gimstamumas mažas ir dar mažėja (Stumbrys, 2023). Prognozuojama, kad 2021 – 2100 m. 80 metų
ir vyresnių žmonių dalis ES populiacijoje padidės du su puse karto – nuo 6 proc. iki 14,6 proc.
(Eurostat, 2022). Lietuvoje prognozuojama, kad šalies gyventojų skaičius 2040 m. sumažės nuo 2,8
mln, iki 2,5 mln. (Stumbrys, 2023). Valstybės vaidmuo šiame kontekste yra toks, jog politiniais
instrumentais siekiama apsaugoti gyventojus nuo ekonominių bei socialinių rizikų pasekmių
senatvėje. Taikomos priemonės prisideda prie orios senatvės užtikrinimo, skatina drastiškai
neatitrūkti nuo darbo rinkos, koreguoti vartojimo įpročius. Vieni iš pagrindinių mechanizmų,
galinčių garantuoti finansinį saugumą senatvėje, yra: gerovės valstybės vaidmuo per senatvės
pensijas, rinkos vaidmuo per užimtumą bei kitos gaunamos pajamos, pavyzdžiui, per šeimos narių
pagalbą ar individualius pajamų šaltinius (turtą).
Vis dėlto, ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei, neužtenka valstybių politikos veiksmų, siekiant
užtikrinti ekonominį stabilumą iš socialinio draudimo lėšų senatvėje. Tai ypatingai parodo nuolat
reformuojama pensijų sistema ir nemažėjantis skurdas senatvėje. Didžiausias skurdo rizikos lygis
Lietuvoje 2021 m. buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje (35,9 proc.) (Oficialiosios
statistikos portalas, 2022). Be visa ko, su amžiumi prastėja gyvenimo kokybė dėl sparčiau
ilgėjančios tikėtinos vidutinės gyvenimo trukmės nei tikėtinos sveiko gyvenimo trukmės (Strata,
2020). Tai atsiliepia ir sklandžiai integracijai bei dalyvavimui darbo rinkoje (Aidukaitė et al., 2022).
Taip pat, didėjant individualizacijos apraiškoms, asmenys yra linkę abejoti ilgalaikiais gyvenimo
projektais, bendro gėrio idėjomis, kolektyvinio arba solidaraus veiksmo efektyvumu (Bauman,
2001), todėl su laiku yra mažiau linkę įsitraukti į socialinį gyvenimą. Tai turi įtakos aukštam
vienišumo lygiui senatvėje (Mikulionienė et al., 2018). Todėl svarbu orientuotis į aktyvų senėjimą,
užtikrinant pagyvenusiems asmenims galimybę tęsti darbingą, sveiką, savarankišką gyvenimą. Tai
taip pat yra investicija į žmogiškąjį kapitalą, prisidedanti prie visuomenės klestėjimo.
Nagrinėjant demografinius visuomenės pokyčius, aktyvaus senėjimo koncepcija darosi vis
svarbesnė. Ypatingai, kalbant apie žmonių ilgaamžiškumą ir priemones, kurios leidžia jiems jaustis
reikalingais visuomenėje, plėtoti socialinius ryšius ir padidinti savo pajamas senatvėje (Zitikytė,
2021). Remiantis aktyvaus senėjimo samprata siekiama visuomenėje sudaryti tokias sąlygas, kad
pensinio amžiaus asmenys galėtų gyventi visavertį asmeninį, visuomeninį, profesinį ir kultūrinį
gyvenimą, vertinant jų patirtis bei kompetencijas ir jaučiant finansinį stabilumą. Tai lemia aktyvaus
senėjimo ir finansinio saugumo užtikrinimo sąsajų pensiniame amžiuje aktualumą.
Temos ištirtumas. Aktyvaus senėjimo ir finansinio saugumo sąsajos pensiniame amžiuje yra
nagrinėtos Lietuvos mokslininkų, tačiau nepakankamai. Pavyzdžiui, Vilkoitytė ir Skučienė (2020)
nagrinėjo vyresnio amžiaus asmenų nuostatos dėl darbinės karjeros tęstinumo, kur buvo aprašytos
finansinio apsirūpino ir darbinės karjeros sąsajos. Kristina Zitikytė (2021) nustatė veiksnius, kurie
skatina ir riboja priešpensinio...