Aktyvaus mokymo metodų taikymas bendrojo lavinimo pamokose

Ištrauka

Aktyvaus mokymo metodų taikymas bendrojo lavinimo pamokose

TURINYS
ĮVADAS.........................................................................................................................................................2
1. MOKYTOJO PROFESIJOS SPECIFIŠKUMAS.................................................................................4
2. UGDYMO METODŲ RAIDA LIETUVOJE.........................................................................................6
3. UGDYMO METODŲ SAMPRATA........................................................................................................8
4. MOKYMO METODŲ KAITA, TAIKYMAS IR PASIRINKIMAS UGDYME.................................9
4.1 Mokymo metodai ir bendroji švietimo kaita ..........................................................................................10
4.2 Mokymo metodų pasirinkimo kriterijai..................................................................................................12
4.3 Mokymo metodų klasifikavimo problema..............................................................................................14
4.4 Mokymo metodai susiliejančio ugdymo procese....................................................................................18
4.5 Mokytojo, mokymo metodų ir mokinio santykių problema...................................................................20
4.6 Mokomosios veiklos aktyvinimas...........................................................................................................21
4.6.1 Aktyvuoto mokymo modelis................................................................................................................25
4.6.2 Mokymo metodų derinimas su mokinių pasirengimo lygiu................................................................27
4.6.3 Bendrųjų gebėjimų samprata ir jų ugdymas, naudojant aktyvaus mokymo
metodus.........................................................................................................................................................28
IŠVADOS.....................................................................................................................................................32
LITERATŪRA............................................................................................................................................33

ĮVADAS
Temos aktualumas. Kiekvienas žmogus, ką nors veikdamas, visų pirma turi remtis
atitinkamomis žiniomis, kad galėtų sėkmingai ką nors dirbti. Mūsų pasaulis ir kintančios žinios apie jį,
nestovi vietoje, o nuolat keičiasi, taigi nuolatinės permainos jau lydi gyvybę nuo pat jos atsiradimo.
Mes gyvename įvairių socialinių, ekonominių, politinių lūžių metu. Stebime pasaulinio
vienijimosi, bendradarbiavimo įvairiose srityse tendenciją. Tą akivaizdžiai iliustruoja Europos
Sąjungos plėtra bei pasaulinė globalizacija. Taigi dabartinis mokinys, o ateities pilnavertis visuomenės
narys bus įtraukiamas į vis glaudesnius tarpusavio santykius ir kuo toliau tuo labiau priklausys nuo
kitų. Tokiu metu mokytojai atlieka labai svarbų vaidmenį. Bet ar gali mokytojas sudominti vaikus
tokiais paprastais dalykais kaip darbas klasėje ir knygų skaitymas dabar, kai vaikai auga apsupti
kompiuterių, vaizdo žaidimų ir stereotelevizorių? Galima turėti geriausių ketinimų ir mokymo įgūdžių,
bet jeigu mokiniai nebus tinkamai nusiteikę mokytis, jų žinių įgijimo laipsnis bus labai nedidelis.
Mokytojai turi padėti mokiniams pamėgti mokymąsi, todėl vykstant nuolatinei informacinių
ir komunikacinių technologijų kaitai, šiuolaikiniam mokytojui būtina mokytis dirbti naujomis bei
patraukliomis technologijomis. Kadangi šiandienos švietimas grindžiamas neprilygstamo žmogaus
vertingumo, jo pasirinkimo laisvės, dorinės atsakomybės pripažinimu, demokratiniais santykiais, šalies
kultūros tradicijomis, tuo pačiu švietimas saugo ir kuria tautos tapatybę, perduoda vertybes, kurios
daro žmogaus gyvenimą prasmingą, taigi mokytojas tampa vienas iš aktyviausių tokio brandaus
savarankiško gyvenimo teikėjų.
Kiekvienas mokytojas savo darbe privalo siekti, kad jo pamokos būtų įdomios, kad pamokų
metu, būtų kuo labiau ugdomi bendrieji gebėjimai, kad atitinkamai parinkti mokymo metodai padėtų
mokiniams kuo greičiau ir kuo efektyviau įsisąmoninti mokomąją medžiagą, keltų mokymosi
motyvaciją, ugdytų kūrybingą ir psichologiškai stiprią asmenybę. Tokių ugdymo rezultatų pasiekime
ypač efektyvūs yra aktyvaus mokymosi metodai. Apie mokymo(si) metodus yra kalbėję daugelis
mokslininkų iš viso pasaulio, taip pat ir Lietuvoje: R. Arends (1998), N.L. Gage,D. C. Berliner (1994),
E. Jensen (1999), M. N. Grendstand (1996), L. Jovaiša (2001), N. Bižys, G. Linkaitytė, A.
Valiukevičiūtė (1996), M. Teresevičienė, G. Gedvilienė (2004), G Butkienė, A. Kepalaitė (1996), V.
Rajeckas (1997), V. Jakavičius, A. Juška (1996) ir kiti. Taip pat 1996 m. lapkričio ir 1997 m. gegužės
ir spalio mėnesiais Atviros Lietuvos fondas parėmė aktyvaus mokymosi metodų seminarus, kuriuose
dalyvavo 30 pedagogų grupė. Remiantis seminarų metu sukaupta metodine medžiaga, 1998 m. buvo
išleista knyga: „Aktyvaus mokymosi metodai. Mokytojo knyga.“ Tačiau būtų labai aktualu pakalbėti
apie mokymo metodų netaikymo priežastis mokyklose. Kodėl visgi esant tiek gausios informacijos
apie metodus, mokytojai vengia taikyti aktyvinančius mokymo metodus?
Darbo tikslas. Išsiaiškinti, kokius mokymo metodus mokytojai taiko savo pamokose ir
nustatyti jų taikymo priežastis.
Darbo uždaviniai:
Įvertinti mokytojo profesijos specifiškumą.
Apibūdinti aktyvaus mokymosi metodų kaitą, klasifikaciją ir svarbą ugdyme.
Aptarti mokymo metodų taikymą bendrųjų gebėjimų ugdyme.
Darbo metodai: mokslinės literatūros bei švietimo dokumentų analizė
Pagrindinių darbo sąvokų žodynėlis:
Mokymas – universali mokytojo ir jo vadovaujamų mokinių bendra ir kryptinga veikla, su
kurios pagalba realizuojami lavinimo ir auklėjimo tikslai. (K Pukelis. Mokytojų rengimas ir
filosofinės studijos. 1998, p 500)
Ugdymas – kryptinga ugdytojo...