AKLOSIOS DĖMĖS SKERSMENS MATAVIMAS

Ištrauka

AKLOSIOS DĖMĖS SKERSMENS MATAVIMAS

LITERATŪROS APŽVALGA Pasaulio spalvų, formų, atstumų ir kitų savybių žmogus pažįsta jutimo organu-rega. Regėjimas- vienas iš svarbiausių jutimų, teikiančių daugiausia informacijos apie aplinką. Regėjimu žmogus orientuojasi erdvėje, vertina nuotolį, seka procesų dinaminius pokyčius. Erdvės pojūčių kokybė priklauso nuo regėjimo aštrumo, regėjimo lauko ir regėjimo kampo. Pagal R. Kaffemaną (2002), suvokiamų objektų matymo ryškumo laipsnis yra regėjimo aštrumas. Regėjimo aštrumas nėra vienintelis regos pojūčių kriterijus. Būna atvejų, kai esant sąlyginiai aukštam regėjimo aštrumui pastebimas regėjimo lauko susiaurėjimas. Regėjimo laukas (Astronomijos enciklopedinis žodynas, 1984)- tai matomas plotas esant fiksuotam žvilgsniui ir stabiliai galvos padėčiai. Kita regėjimo pojūčių kokybės sąlyga yra regėjimo kampas. Regėjimo kampas yra matuojamas atstumo iki stebimo daikto ir daikto dydžio santykiu. Šitas darbas yra skirtas aklosios dėmės nustatymui. Akloji dėmė (Myers, 2000) yra vieta, kurioje regimasis nervas išeina iš akies. „Akloji“ dėmė ten susidaro dėl to, kad viena akies dugno dalis visai neturi fotoreceptorių toje vietoje (Lapė, Navikas, 2003). Akies formos iškraipymai gali turėti įtakos regos aštrumui.

DARBO TIKSLAS Įsitikinti, kad tiriamasis turi akląją dėmę. Nustatyti akląją dėmę ir apskaičiuoti aklosios dėmės skersmenį.

DARBO PRIEMONĖS Paveiksliukas, skirtas aklajai dėmei nustatyti (1 paveiksliukas), paveiksliukas, skirtas aklosios dėmės skersmeniui nustatyti (2 paveiksliukas), pieštukas su specialia žyme (3 paveiksliukas), liniuotė.

TIRIAMASIS OBJEKTAS Moteris, 23 metų, akiniais koreguota rega.