Akcentologijos savarankiškas darbas

Ištrauka

Akcentologijos savarankiškas darbas A variantas Yrà sãkoma, kàd ãkys – sielos véidrodis. Todė̃l kiekvienám žmõgui vertė́tų džiaũgtis regė́jimo dóvana, nès kit j õs netùri, bèt ta p pàt móka mylė́ti kiekv eną diẽną. Žmónės, kuriẽ tùri regė́jimo sutrik mų ar̃ apskrita negãli matýti, móka nustẽbinti. Ta , ką̃ jiẽ gẽba sukùrti sàvo jėgom s, nórs tùri tókią negãlią, tikra gãli jùs nustẽbinti. V lniuje įsikū ́rusi Lietuvõs aklų̃jų  <..> http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/studijos/biblioteka-pritaikyta- ivairiems-poreikiams.htm

1. Yrà – veiksmažodis, tiesioginė nuosaka, esamasis laikas, vienaskaita, 3 asmuo. Kirčiuoto skiemens pagrindą sudaro trumpasis balsis a, todėl dedamas kairinis kirčio ženklas. (Laigonaitė, 22) 

2. Sãkoma – dalyvis, bevardė giminė, esamasis laikas, neveikiamoji rūšis. Kirčiuoto skiemens pagrindą sudaro padėtinio ilgumo balsis a, todėl jis yra ilgas. Dedamas riestinis kirčio ženklas, žymintis tvirtagalę priegaidę. Šis dalyvis yra pastovaus kirčiavimo, nes jis padarytas iš priesaginio veiksmažodžio sakyti. (Laigonaitė, 21, 120)

3. Kàd – jungtukas, skiemens pagrindą sudaro trumpasis balsis a, todėl dedamas kairinis kirčio ženklas, žymintis skiemens trumpumą. (Laigonaitė, 22) 

4. Ãkys – daiktavardis, moteriškoji giminė, daugiskaita, vardininkas, 4 kirčiuotė. Nors šis žodis priskiriamas ketvirtąjai kirčiuotei, jo galūnė -ys išimtinai nėra kirčiuojama kaip ir galūnės –ės, -(i)os, -ūs, todėl kirtis šoka į antrą nuo galo skiemenį. Kadangi šio skiemens pagrindą sudaro ilgasis balsis a, pagal ketvirtosios kirčiuotės taisykles, dedamas riestinis kirčio ženklas, žymintis tvirtagalę priegaidę. Taip pat tokį kirčiavimą galima aiškinti ir padėtinio balsio kirčiavimo principu. (Laigonaitė 22, 52) 

5. Sielos – daiktavardis, moteriškoji giminė, vienaskaita, kilmininkas, 1 kirčiuotė. Pagal pirmosios kirčiuotės dėsnius nei vienaskaitos, nei daugiskaitos linksniuose nėra kirčiuojamos galūnės, todėl dviskiemeniuose žodžiuose (kaip ir šiuo atveju) kirtis šoka į antrą nuo galo skiemenį, jis žymimas tvirtaprade priegaide, dešininiu kirčio ženklu. (Laigonaitė, 47)