AEROBINĖ GIMNASTIKA

Ištrauka

AEROBINĖ GIMNASTIKA 
REFERATAS

Įvadas
Ištvermė – svarbiausia, fiziologiškai neatsiejama, fundamentali žmogaus fizinė ypatybė.
Ištvermę lemia pagrindinių organizmo sistemų funkcinis lygis. Fiziniai pratimai, ugdantys ištvermės
ypatybes, teigiamai veikia gyvybinias organizmo funkcijas: stiprina raumenis, kvėpavimo sistemos
pajėgumą, CNS (centrinės nervų sistemos) funkcijas, kraujotakos našumą, gerina energijos
apykaitos procesus raumenyse, sąnariuose ir kt. Ištvermė, įvairių veiklos sferų aspektu, labai
skiriasi, kaip ir įvairiose sportinėse veiklose. Tai yra pagrįsta atliekamais skirtingo intensyvumo bei
skirtingos trukmės fizinius krūvius (Trian et al., 2006).
Ištvermė – gebėjimas pakelti nuovargį, atsirandantį fizinių krūvių metu, iki užduoties
pabaigos, o kai kada – kol išsenka jėgos; gebėjimas dirbti nustatyto pobūdžio darbą ilgą laiko tarpą
(Sporto terminų žodynas, 2002).
Efektyviausias būdas treniruoti aerobinę ištvermę - aerobikos pratybos (Wiliford et al.,
1989). Pastarosios gali būti dviejų rūšių. Bazinėse aerobikos pratybose pagrindinį turinį sudaro
aerobiniai energetiniai procesai, o aerobinės gimnastikos pratybose – daugiau negu 50% energijos
gaunama anaerobiniu energijos gamybos būdu (Aleksandravičienė, 2005).
Aerobinė gimnastika, palyginus su kitomis sporto šakomis, yra nedaug tyrinėta
(Aleksandravičienė, 2005). Daugybė aerobikos rūšių sparčiai populiarėja visame pasaulyje, todėl ši
sporto rūšis tampa vis populiaresniu užsiėmimu, laisvalaikio praleidimo ar net gyvenimo būdu.
Žmonės užsiima ne tik šiuo sportu, tačiau aktyviai dalyvauja ir seminaruose, tokiu būdu gilina ir
įgija naujas žinias tiek teoriškai, tiek praktiškai.
Ištvermės lavinimo svarba sveikatai
Individo sveikatai itin efektyvios įtakos daro reguliarūs vidutinių fizinių krūvių pratybos (Skurvydas, 1998).
Tolygusis metodas. Ilgai trunkantis ištvermės darbo ugdymo būdas įveikiant fizinę apkrovą
mažu nekintamu intensyvumu. Fizinio darbo trukmė - nuo 1 iki 3 val., palaikomas pulso dažnis -
150-160 tv./min., MDS (mielodisplazijos sindromas) - apie 65 proc. Energija gamyba vyksta
aerobiniu būdu, pieno rūgštis nesikaupia, darbinei energijai naudojami angliavandeniai, dalinai ir
riebalai. Šiuo būdu atliekant fizinį darbą didinama bendroji ištvermė, vyksta organizmo adaptacija
prie taupiai vyksiančios medžiagų apykaitos procesų, stiprinamos kvėpavimo sistemų, kraujagyslių
bei širdies funkcijos.
Pakaitinis metodas. Vykdant treniruotes šiuo metodu vyksta bėgimo intensyvumo ir trukmės
kaita. Svarbiausia vykdant šį metodą – koordinacinių gebėjimų ugdymas, įgūdžių, greitumo,
ištvermės plėtotės, kuomet keičiama judesių ir veiksmų intensyvumas, amplitudė, sparta. Tokio
treniruotės metodo metu aktyvėja medžiagų apykaita, energija dalinai gaminama anaerobiniu būdu,
didėja pieno rūgšties kiekis kraujyje, didėja deguonies poreikis. Šiuo metodu vykdomi bėgimasi
įsigreitėjant lygia ir kalvota vietove.