A. Adomo Mickevičiaus „Vėlinės“. Citatos interpretacija
Frazėje „Kas nepalietė žemės nė sykį, / Tam į dangų įeit nevalia“ telpa nykaus ir liūdno gyvenimo
istorija, kuri buvo trumpai papasakota Adomo Mickevičiaus poemos „Vėlinės“ antrojoje dalyje. Joje pasakojama apie vieną išdidžią merginą, kuri jaunystėje neatsakė nė vienam jaunuoliui į užgimusią meilę, pašaipiai juokdavosi iš rodomų jausmų : „Gražuolė buvau, nenorėjau tekėti.“ Tačiau atsitiko taip, jog mergina mirė dar jaunystėje, likusi vieniša, nepažinusi tikrosios meilės džiaugsmų ir kančių, sietinų ir su viso gyvenimo laime bei vargais : „Nors pasauly gyvenau, / Jo, deja, nepažinau < > / Žaisdavau aš tarp gėlių / Ne su jaunu berneliu - / Su mažu avinėliu.“ Iš merginos pasakytos šios minties galima daryti išvadą, kad jos vaikiškas naivumas, nenorėjimas prisiimti atsakomybės, kaip vertybės ryškiai akcentuotos romantizmo epochoje, už savo veiksmus, priešinimasis natūraliai žmogaus prigimčiai, santykiams su mylimu žmogumi, lėmė jos gyvenimiškos patirties stoką, jausmų paviršutiniškumą.
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!