Absorbcijos principo taikymas administraciniame procese

Ištrauka

Referatas
Absorbcijos principo taikymas administraciniame procese

Įvadas
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta asmens, kurio
konstitucinės teisės ir laisvės pažeistos, teisė kreiptis į teismą. Šis teisinės gynybos principas
konkretinamas įvairiuose įstatymuose, t.y. Teismų įstatyme, Civilinio proceso kodekse,
Administracinių bylų teisenos įstatyme. Teisė kreiptis teisminės gynybos gali būti realiai ir
efektyviai įgyvendinta tik tuo atveju, jeigu asmuo laikosi įstatymų reglamentuojamos tvarkos ir
nustatytų sąlygų. Viena iš tokių sąlygų tinkamam teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui yra bylos
teismingumas konkrečiam teismui.
Lietuvoje pradėjus veikti specializuotiems administraciniams teismams, iškilo
bendrosios ir specializuotos kompetencijos – administracinių teismų jurisdikcijos atskyrimo
problema. Taigi, šiame darbe stengiamasi atskleisti vienos iš pagalbinių priemonių atskiriant teismų
kompetencijos klausimus, sprendžiant ginčus, absorbcijos principo esmę ir pagrindines su juo susijusias problemas.
Visų pirma, reikėtų paminėti, jog norint priskirti tam tikros kategorijos bylą
konkrečiam teismui, reikia pasitelkti rūšinį teismingumą, kuriuo reminantis atskiriamos bendrosios
kompetencijos teismų bei admininstracinių teismų kompetencijos. Rūšinis teismingumas, padeda
nustatyti teismo rūšis ir teismų sistemos grandis – kuris teismas nagrinės bylą, kaip pirmoji
instancija. Dažniausiai kompetencijų atskyrimo problema kyla tuomet, kai ginčas yra susiję su
keliais teisiniais santykiais, kai ieškiniu, skundu ar pareiškimu sujungiami keli reikalavimai – vieni
privataus, o kiti viešojo pobūdžio arba viena iš ginčo priežasčių yra administracinis aktas. Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pažymėjęs, kad tokiais atvejais reikėtų
vadovautis absorbcijos principu, t.y. jeigu pagrindinis ginčo klausimas kyla iš privatinių teisinių
santykių, byla turėtų būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teismuose.

Absorbcijos principo esmė
Absorbcijos principas (lot. absorbtio – sugėrimas, susiurbimas) yra viena iš
pagrindinių taisyklių, kurios taikomos Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje, atribojant
bendrosios kompetencijos teismų ir administracinių teismų kompetenciją. Tai bene vienintelis
teismų kompetencijos atribojimo principas, kurio taikymo pagrindas įtvirtintas ir įstatyminiu
lygmeniu Teismų įstatymo 12 str. 3 dalyje bei iki praėjusių metų, t.y. iki 2011 buvo
reglamentuojamas CPK 26 str. 2 dalyje.
Šis principas leidžia susiklosčiusį ginčą, kuris patenka tiek į civilinių, tiek į
administracinių teisinių santykių sritį, išspręsti bendrosios kompetencijos teisme, taip dirbtinai jo
neskaidant į kelis atskirtus ginčo elementus bei nenagrinėjant jų skirtingose teismų sistemose.
Taikant šį principą yra siekiama naudos ne tik visuomenei, bet ir valstybei, o būtent, yra
sutaupomas žmonių laikas, lėšos bei valstybės lėšos, skirtos teismų sistemos išlaikymui – vietoje
kelių bylų yra sprendžiama viena.
Absorbcijos principo taikymo privalumai
Pradėjus taikyti absorbcijos principą, buvo sumažintas teismingumo ginčų skaičius,
užtikrintas vienodos teismų praktikos formavimas ir pašalinta skirtingų, prieštaraujančių vienų
kitiems teismo sprendimų galimybė. Taip išvengiama galimo vienos iš bylų sustabdymo,
užtikrinamas veiksmingesnis pažeistų teisių gynimas bei įgyvendinami proceso operatyvumo ir
ekonomiškumo principų reikalavimai. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio
31 d. nutartyje „Petras Micevičius v. Jonas Anusauskas“ konstatuota, jog „jeigu ginčas kyla iš
civilinio teisinio santykio, tai, nepriklausomai, kad viena iš šio ginčo šalių yra valstybės ar
savivaldybės institucija, šis ginčas turi būti laikomas civiliniu, o ne administraciniu, ir yra
teismingas bendrosios kompetencijos teismams. Bendrosios kompetencijos teismų kompetencija,
kaip platesnė pagal savo pobūdį, turi apimti tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio
pobūdžio. Pagal šį principą, jeigu valstybės ar savivaldybės aktas tėra tik vienas iš kelių juridinių
faktų, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia civilinis teisinis santykis, tai ginčas dėl
tokio akto turi būti sprendžiamas kartu su civiliniu ginču, t.y. ne administraciniame, o bendrosios
kompetencijos teisme“. Be to, toje pačioje nutartyje teisėjų kolegija pasisakė, kad „bendrosios
kompetencijos ir administracinių teismų kompetencijos atribojimas yra susijęs su viešu interesu,...