Absoliutiniai ir santykiniai santykiai civilinėje teisėje

Ištrauka

Absoliutiniai ir santykiniai santykiai civilinėje teisėje

Turinys
Įvadas....................................................................................................................................................4
1. Civilinių teisinių santykių sąvoka, ypatumai ir rūšys..............................................................5
2. Absoliutiniai ir santykiniai teisiniai santykiai.......................................................................11
2.1 Absoliutinių ir santykinių teisinių santykių samprata ir atsiradimas......................11
2.2 Absoliutiniai ir santykiniai santykiai daiktinėje ir prievolinėje teisėje..................12
2.3 Absoliutiniai ir santykiniai santykiai ir kitose teisės šakos....................................17
Išvados................................................................................................................................................23
Literatūros sąrašas..............................................................................................................................24

Santrauka
Šio darbo tema gana aktuali, nes daugumas autorių plačiau neanalizuoja atskirų teisinių
santykių ir neišskiria atskirai šiems santykiams būdingų objektų bei nepateikia jų analizės. Šią temą
plačiausiai analizuoja Pakalnišiks (2005), kiti autoriai pateikia trumpą santykių aprašymą per daug
nesigilindami į jų sąsajas.
Darbo tikslas – atlikti absoliutinių ir santykinių civilinių teisinių santykių analizę.
Darbo uždaviniai:
1.Aptarti civilinių teisinių santykių sąvoka ir ypatumus.
2.Atlikti daiktinės ir prievolinės teisių, absoliutinių ir santykinių santykių sąsajų analizę.
3.Atlikti kitų teisės šakų ir absoliutinių bei santykinių santykių sąsajų analizę.
Atlikus santykių analizę matome, kad santykiai tiek santykiniai tiek ir absoliutūs sąveikauja
tarpusavyje ir aptinkami visose teisės šakose kur tik egzistuoja subjektai ir objektai. Nors objektais
gali būti bet kas, kaip nurodo civilinis kodeksas, tačiau galutinėje formoje vis tiek visi objektai
susiveda į materialią formą ir tampa apčiuopiama vertybe (daiktu, veiksmo rezultatu ar pan.) ir todėl
santykiai sąveikauja tarpusavyje ir vienas be kito įvykti negali.

Įvadas
Žmogus nuo pat gimimo ir netgi prieš gimstant, jau gali būsi teisiniu objektu. Daugelis iš
mūsų gyveną bendruomeninį gyvenimą todėl santykių su kitais žmonėmis (visuomeninių) išvengti
nepavyksta. Jeigu tuos santykius reguliuoja teisės normos, šie santykiai tampa teisiniais. Šiuos
santykius reglamentuoja Lietuvos respublikos civilinis kodeksas.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, buvo kuriami nauji įstatymai ir formuojama nauja
Lietuvos respublikos teisė. Nors naujas Lietuvos civilinis kodeksas įsigaliojo tik 2001 metais liepos
1 dieną, tačiau rengiant kodeksą buvo pasinaudota ES teisės šaltiniai, bei rėmėsi kitų valstybių
teisės aktų pavyzdžiai, todėl atsirado kitokio standarto ir taikyti tokius įstatymus pasidarė sudėtingiau.
Pačių santykių rūšių yra didelė įvairovė, todėl ir diskutuotinų klausimų susijusių su sandoriais
atsirado nemažai. Viena, iš jų minima Pakalniškio (2005) straipsnyje „Daiktai civilinių teisinių
objektų sistemoje“. Jis teigia, kad „įstatyme nurodyti objektai nediferencijuojami, t. y. tarsi
įstatymų leidėjas visus objektus laikytų vienareikšmiais. Tačiau tokia išvada, mūsų nuomone, būtų
abejotina,...., to prielaida yra tai, kad vieni CK 1.97 str. nurodyti objektai yra absoliutinių teisinių
santykių, o kiti – reliatyvinių (santykinių) teisinių santykių.....Faktiškai tik dėl to, kad prekės ir
paslaugos patektų vartotojui, o jų gamintojai ir tiekėjai gautų pajamų, kurios padengtų patirtas
išlaidas ir duotų pelno, funkcionuoja visa civilinė apyvarta. Kiekviename civilinės apyvartos cikle
susiformuoja civiliniai teisiniai santykiai, kurių objektas gali būti bet kas, kas nurodyta CK 1.97 str.
Tačiau galutinėje apyvartos stadijoje beveik visada teisinių santykių objektas yra materialios formos
vertybė. Taip yra todėl, kad reliatyviniai ir absoliutiniai santykiai negali būti įgyvendinti atskirai, o
tik aiškiai apibrėžtoje sąveikoje“ (Pakalniškis 2005). Ne visada sutampa civilinio teisinio santykio
objektas su elemento subjektinės teisės objektu. Tokie įstatymo netikslumai leidžia daryti prielaidą,
kad civiliniai teisiniai santykiai iki galo nėra gerai išnagrinėti. Absoliutinei ir santykiniai civilinei
teisiniai santykiai bei jų objektai persipina ir todėl sunku juos tinkamai pritaikyti, jų platesnės
analizė nepateikta literatūroje, todėl ši tema iki šiol aktuali.
Šia tema yra pasisakę tokie autoriai, kaip: Pakalniškis (2005), Vasarinė (2002), Vaišvila
(2000). Su šia tema galima sieti ir kai kurių kitų autorių literatūrą, tokių kaip: Nekrošiaus (1999), Vėlyvio (1999).
Darbo tikslas – atlikti absoliutinių ir santykinių civilinių teisinių santykių analizę.
Darbo uždaviniai:
1.Aptarti civilinių teisinių santykių sąvoka ir ypatumus.
2.Atlikti daiktinės...