AB ,,ACHEMA“ VEIKLOS ZONOJE AUGANČIŲ PUŠYNŲ SĖKLŲ DAIGUMAS

Ištrauka

AB ,,ACHEMA“ VEIKLOS ZONOJE AUGANČIŲ PUŠYNŲ SĖKLŲ DAIGUMAS
Antrosios pakopos (magistrantūros) studijų baigiamasis darbas

TURINYS
ĮVADAS 6
1. LITERATŪROS APŽVALGA 8
1.1. Paprastoji pušis Lietuvoje 8
1.2. Pušies sėklų rinkimo ir norminiai reikalavimai 11
1.3. Medžių augimą sąlygojantys veiksniai 14
1.4. AB ,,Achemos” rūgštinančių teršalų poveikis miškui 16
2. DARBO TIKSLAS, OBJEKTAS, IR TYRIMŲ METODIKA 23
2.1. Darbo tikslas ir uždaviniai 23
2.2 Tyrimo objekto charakteristika 23
2.3 Tyrimų metodika 25
3. AB “ACHEMA” VEIKLOS ZONOJE AUGANČIŲ PUŠYNŲ SĖKLŲ 
DAIGUMO TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS 30
3.1. Sėklų svoris 30
3.2. Bendras sėklų sudygimas 32
3.3. Sėklų daigumo priklausomybė nuo sėklų spalvos 35
3.4. Sėklų daigumo priklausomybė nuo daiginimo trukmės 36
3.5. Sėklų daigumo priklausomybė nuo atstumo iki AB „Achema“ 36
3.6. Sėklų daigumo priklausomybė nuo vėjų krypties AB „Achema“ atžvilgiu 38
3.7. Daigumo priklausomybė nuo sėklinių plamtacijų amžiaus 39
IŠVADOS 41
LITERATŪRA 42
PRIEDAI 46

ĮVADAS
Spygliuočiai medžiai yra vieni jautriausių aplinkos būklės indikatorių labiausiai
tinkami aplinkos pokyčiams vertinti. Dėl lajų struktūros ypatumų medžiai glaudžiau kontaktuoja
su atmosfera ir daugiau nei kitos augalijos formos filtruoja pernešamo oro masę, anatominiais ir
morfologiniais požymiais indikuoja miško ekosistemos būklę. Medžių kaip miško ekosistemos
komponento, augimas ir produktyvumas vienas geriausių indikatorių, atspindinčių miškų
ekologinės būklės pusiausvyrą. Įvertinus medžių būklę, galima spręsti apie aplinkos būklę bei jos
tinkamumą kitoms gyvybės formoms egzistuoti (Sravinskienė, 2002, 2005).
Kenksmingų medžiagų koncentracija dažnai viršija ribines leistinas normas
miškuose kurie randasi arti taršos šaltinių. Medžių pakenkimui įtakos turi kenksmingų medžiagų
koncentracija ir poveikio trukmė bei kiekis, patenkantis į augalus. Medžių atsparumas teršalams
priklauso nuo rūšies biologinių savybių, klimato (temperatūros, drėgmės ir kt.) ir edafinių (dirvos
drėgmės, derlingumo) veiksnių poveikio, medžių amžiaus bei spyglių išsilaikymo. Pavyzdžiui,
užterštoje aplinkoj pušies spygliai išsilaiko ilgai, tuo tarpu eglės nukrenta greitai (Šepetienė,1995).
Oro tarša ir klimato pokyčiai, tai du pagrindiniai veiksniai, kurie sudaro pasaulinio
masto pokyčių grėsmę miškų sveikatingumui ir išsilaikymui (Percy, Ferretti, 2004). Dujiniai
teršalai patenka per žiotelę ir sąlygoja pakitimus, pirmiausia tarpląstelinio skysčio fazėje ir vėliau
ląstelės membranose, ir dar vėliau, ląstelinėse struktūrose. Taigi, daugybė morfologinių ir
anatominių pažeidimų gali būti aprašyti, kaip daugiastresoriai simptomai sąlygojantys skirtingų
teršalų poveikį (Rautio et al., 1998).
Amoniakas priskiriamas reikšmingiems aplinkoms teršalams, bet tai svarbus
biogeninis elementas, skatinantis spartesnį medžių augimą. Tręšimas didina bendrąją biomasę,
lapijos masę, šaknų biomasę ir pagrindinį diametrą, taip pat tręšimas didina fotosintetinį paviršių
(Tyree et al., 2009). Tad iš azoto trąšų gamyklos išmetamas amoniakas turi reikšmingą įtaką
medynų ekosistemoms tiek kaip spyglius pažeidžiantis, ir kaip sukeliantis mitybos sutrikimus veiksnys.
Nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio vidurio regioninio masto miškų pažeidimai
stebimi Lietuvoje. Didžiausių vietinių taršos šaltinių (AB ,,Achema“, AB ,,Akmenės cementas“,
AB,,Mažeikių nafta” poveikio zonose vertinti įvairių ekosistemų komponentų pokyčiai – medžių
lajų, lapijos bei spyglių dechromacija, medžių metinio radialinio prieaugio dinamika, dirvožemio
cheminių savybių pokyčiai (Erlickytė, 2007).
Jonavos „Azotas“ (nuo 1994 m. – AB „Achema“) pirmąją savo produkciją
(amoniakinį vandenį) pagamino 1965 m. Vėliau ši gamykla pradėjo gaminti metanolį, karbamidą,
amonio salietrą, nitrofoską ir kitus produktus. Šių trąšų gamybos pradžia faktiškai sutapo su
atskirų spygliuočių medynų žuvimu, šalia gamyklos žuvusių medynų plotas nuo 1,5 ha (1972 m.)
padidėjo net iki 6 ha (1976 m.). 1977 m. nitrofoskos cecho pajėgumai padidėjo dvigubai, o 1978
m. pradėjo veikti trečiasis amoniako cechas. Dėl to 1979 m. prasidėjo masiškas miškų džiūvimas.
Tais metais žuvo 488 ha pušynų ir eglynų, o gamykla į atmosferą išmetė daugiau kaip 40 tūkst. t
teršalų. Daugiausia tai buvo CO (9874 t per metus), SO₂...