BAUDŽIAMĄJĄ ATSAKOMYBĘ ŠALINANČIOS APLINKYBĖS
Įtvirtintos BK 28-35 str. Teismų praktikoje egzistuoja keturios pagrindinės (būtinoji gintis, būtinasis
reikalingumas, nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymas ir profesinių pareigų vykdymas). Aplinkybės,
kurios lyg ir egzistuoja Lietuvoje, lyg ir ne:
Nukentėjusiojo sutikimas, kad su juo ar jo turtu būtų daroma nusikalstama veika.
Sportas (pvz. boksas, karatė).
Tėvų valdžia (kiek tėvai gali daryti nusikaltimus prieš vaikus / ar galima naudoti smurtą auklėjimo tikslais)
BŪTINOJI GINTIS (BK 28 STR.)
SĄLYGOS, APIBŪDINANČIOS KĖSINIMĄSI
Kėsinimosi pavojingumas
Svarbiausia taisyklė – galima gintis nuo BĮ uždraustos pavojingos veikos, nes gintis galima ne tik nuo
nusikalstamos veikos, bet ir tais atvejais, kai nėra sudėties, bet veika vistiek yra pavojinga. Galima gintis nuo
nepakaltinamų bei tinkamo amžiaus nesulaukusių asmenų, jeigu jie kėsinasi pavojingai, tačiau tokiais
atvejais reikia stengtis padaryti kuo minimalesnę žalą. Kai yra daroma administracinė veika, tokiu atveju
reikia gintis administracinėmis priemonėmis (vagystė iki 3 MGL – administracinė atsakomybė, vagystė nuo 3
MGL – baudžiamoji atsakomybė).
Augintinio vagystė – nėra baudžiamosios atsakomybės ginybos priemonė, nes jis neturi kažkokios tai vertės
(normalios išraiškos).
Gintis galima nuo veikų, kurios sukelia pasekmes nedelsiant, arba kurios gali sukelti neatitaisomas pasekmes.
Nuo formalių veikų – iš esmės gintis negalima.
Negalima gintis nuo teisėtų pareigūnų veiksmų, gintis galima tik nuo akivaizdžiai neteisėtų pareigūnų
veiksmų, kurių pareigūnas niekada negali atlikti, pvz. pribėga ir pradeda žaginti, be priežasties pradeda
smurtauti ir kt.
Negalima gintis nuo puolimo, kurį pats išprovokavai (tyčia skatina).
Svarbi taisyklė – negalima būtinoji gintis yra tada, kai abi pusės yra puolančiosios (pvz. abu asmenys mušasi).
Kėsinimosi realumas
Kėsinimosi realumas – kėsinimosi buvimas erdvėje arba objektyvioje tikrovėje (kėsinimasis yra tikras, o ne
įsivaizduojamas). Tariamoji gintis yra tada, kai žmogus ginasi nuo įsivaizduojamo puolimo, tariamoji gintis
gali sukelti keleriopas teisines pasekmes. Tariamosios ginties pasekmės:
Jeigu žmogus klydo pagrįstai (neturėjo ir negalėjo suvokti, kad puolimas yra tikras), tokiu atveju tariamoji
gintis yra prilyginama būtinajai ginčiai ir žmogus yra išteisinamas.
Jeigu žmogus klydo nepagrįstai (turėjo ir galėjo suvokti, jog puolimas nėra tikras), tokiu atveju jis yra
teisiamas už neatsargiai sukeltą žalą (už neatsargumą).
Jeigu žmogus pagrįstai/nepagrįstai klydo ir dar viršijo būtinosios ginties ribas, tokiu atveju asmuo yra
teisiamas už tyčinį žalos padarymą peržengiant būtinosios ginties ribas.
Kėsinimosi akivaizdumas
Kėsinimosi akivaizdumas – kėsinimosi buvimas laike, t.y. kėsinimasis yra prasidėjęs ir nepasibaigęs. Gintis
galima tol, kol puola. Galimi du atvejai:
Kai žmogus pradeda gintis ankščiau negu reikia, tokiu atveju jis neturi teisės į būtinąją gintį, pvz. kažkas eina
su peiliu) turi būti objektyvi galimybė užpuoliko sukelti pasekmes.
Kai puolimas yra pasibaigęs, tokiu atveju būtinoji gintis yra negalima. Tačiau jeigu puolimas tęsiasi, gintis
galima net ir pvz. perėmus ginklą, tačiau jeigu puolimas pasibaigė, gintis nebegalima.
Kyla klausimas, ar galima įrenginėti įrenginius, automatiškai darančius žalą? Pagal LAT – negalima. Piesliako
nuomonė kita.
Kai yra visos trys sąlygos iš šios grupės, tada konstatuojama kad yra puolimas ir žmogus turi teisę gintis, tačiau toliau kyla klausimas, kaip jis gali gintis ir kiek?
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!