Senovės pasaulio valstybingumo idėjos ir formos: Rytų despotijos, Atėnų demokratija, Romos imperija

Ištrauka

Papildoma mokomoji medžiaga mokiniui:
III gimnazijos klasė (XI)
Temos pavadinimas: „Senovės pasaulio valstybingumo idėjos ir formos: Rytų despotijos, Atėnų demokratija, Romos imperija“
Temos santrauka
Rytų despotijos:
Užduotis: Naudodamiesi turimomis žiniomis ir prieinamais informacijos šaltiniais, paaiškinkite
sąvoką „civilizacija” ir nurodykite Senovės Rytų civilizacijų pirmuosius požymius.
Užduotis: Kodėl pasaulinės civilizacijos ištakų ieškoma Derlingajame pusmėnulyje? Apibūdinkite
despotijos kilmę ir požymius.
Žemdirbių visuomenės ( Eufrato ir Tigro upių slėnyje, prie Nilo upių) – upių kultūros.
Noras apsisaugoti nuo potvynio lietingąjį sezoną ir išlaikyti vandenį sausros metu vertė žmones
organizuotis. Bendrus darbus prižiūrėjo karaliai ir žyniai. Žemės ūkio produktų perteklius sudarė
sąlygas sukurti sudėtingesnę visuomenę (darbo pasidalijimas, klasinis susiskaldymas, raštas,
kariuomenė); randame civilizuoto gyvenimo požymius. VI a. iki Kr. visą Artimųjų ir Vidurio Rytų
teritoriją į vieną valstybę sujungė persai. Rytų civilizacijose kūrėsi teokratinės monarchijos –
despotijos, kai valdžia priklausė vienam asmeniui.
Religija – senovės Rytų visuomenių minties valdymo aparatas. Valdovai (Egipte –faraonai) turėjo
neribotą valdžią kaip dievai arba kaip dievų vietininkai žemėje (teokratinis absoliutizmas). Visa
nuosavybė priklausė dievams. Visi buvo dievybės tarnai. Žemės ūkio produktų pertekliaus
paskirstymas priklausė nuo valdovo. Senovės Rytų monarchijas palaikė du ramsčiai: kariuomenė ir
valdininkija. Pamažu ėmė plėtotis socialinė organizacija, darbų specializacija, kontrolės bei
socialinių sluoksnių sistema. Senovės Rytų visuomenė gyveno vergvaldystės sąlygomis, kur
visiškai beteisė, asmeniškai priklausomo žmogaus būsena nieko nestebino. Senovės Rytų
visuomenės – tradicinės, patriarchalinės visuomenės. Socialiniai, politiniai, kultūriniai pokyčiai
vyksta labai lėtai.