-6 KLASIŲ JUDRIEJI ŽAIDIMAI IR JŲ CHARAKTERISTIKA

Ištrauka

Kūno kultūros ištęstinių studijų programa
5-6 KLASIŲ JUDRIEJI ŽAIDIMAI IR JŲ CHARAKTERISTIKA

Pateikiamas ilgalaikio plano pavyzdys nėra etalonas, kurio privalomai turėtų laikytis
visi mokytojai. Tai yra vienas iš galimų būdų perskirstyti 5–6 klasių bendrąją programą ir
numatyti, kas galėtų būti įgyvendinta per vienerius arba dvejus mokslo metus, pritaikant
pagal tai ką mokiniai jau moka, geba, koks jų fizinis parengtumas ir pajėgumas, poreikiai,
pomėgiai, turima bazė, aplinka. Kiekviena mokykla gali sukurti ar pasirinkti tokią planavimo
formą, kuri jai atrodo tinkama ir patogi naudotis.

1. BENDROJI INFORMACIJA
Ilgalaikis planas skirtas 5 – 6 klasių mokiniams, 72 val. (2 pam./sav.).
Planuojant dvejiems metams galima numatyti ir stebėti mokinių tobulėjimo
žingsnius, planą koreguoti ir papildyti pagal mokinių poreikius, pomėgius ir galimybes,
lanksčiau numatyti veiklas, atsižvelgiant į mokinių jau turimą patirtį, gebėjimus ir esamą situaciją.

2. KLASĖS CHARAKTERISTIKA. Aprašoma bendra klasės charakteristika: mergaičių ir
berniukų skaičius klasėje; kiek mokinių paskirta specialioji medicininė fizinio pajėgumo
grupė, kiek parengiamoji fizinio pajėgumo grupė; nurodoma kiek mokinių lanko sporto
mokyklas ir kt. mokytojui svarbi informacija.

3. TIKSLAS – ugdyti mokinių sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo nuostatas bei
gebėjimus ir sistemingo fizinio aktyvumo įpročius.

4. UŽDAVINIAI: 
-ugdosi sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo poreikį, gebėjimą kritiškai nagrinėti ir
vertinti aktualius sveikatos tausojimo, mankštinimosi ir sporto klausimus, lavina
savistabos, savikontrolės ir saviugdos įgūdžius;
-lavina motoriką ir kūno laikyseną, patiria judėjimo džiaugsmą, ugdosi judesių kultūrą,
tenkina natūralų poreikį judėti, įtvirtina saugaus elgesio nuostatas bei nelaimingų
atsitikimų prevencijos įgūdžius;
-mokosi suprasti ir įvaldyti sporto šakų techniką ir taktiką, ugdosi bendravimo,
bendradarbiavimo komandoje ir grupėje nuostatas bei elgesį;
-suvokia fizinio ugdymosi galimybių ir judėjimo formų įvairovę, siejamą su fizinio
pajėgumo didinimu, judesių kultūros gerinimu, sveikatos stiprinimu ir saviraiškos
galimybėmis.

5. VERTINIMAS:
Kūno kultūros pamokose vertinamas ne sportinis rezultatas, bet vyksmas, pokyčiai ir
asmeninė pažanga. Pažanga vyksta skirtingai, todėl vertinant atsižvelgiama į:
Galimybes: testuojant nustatomos kiekvieno mokinio galimybės. Testo rezultatai
negali būti vertinami pažymiu. Vertinama padaryta asmeninė pažanga, t. y., kiekvieno
mokinio individualūs poslinkiai.
Pastangas: pasiruošimas pamokai, lankomumas, pareigingumas, aktyvumas ir kt.
Gebėjimus: asmeniniai, įgimti, įgyti, individualūs.
Poreikius: pritaikymas kasdieniniame gyvenime, sveikatai gerinti, valios savybėms
lavinti, siekiant įgyti profesiją ir t. t.
Sąlygas: socialinė aplinka, tradicijos, mokytojų kompetencija, mokytojo elgesys,
mokymo ir lavinimo įvairovė, įranga.
Individualumą: sveikatos būklė, požiūris į kūno kultūros dalyką, asmeniniai
interesai, pomėgiai, branda (individualūs augančio organizmo pokyčiai).
Aplinkybes: kas gali padėti ar sutrukdyti pasiekti tikslą ( pamokų praleidimas dėl
ligos ir kt.).
Kūno kultūros ugdymo procese taikomas diagnostinis (nustatyti esamą),
formuojamasis (padėti mokymuisi), sumavimo (apžvelgti išmoktą) vertinimas.