Ląstelės. Biologijos konspektas

Ištrauka

Ląstelės biologijos kolis
1.Ląstelės bendra charakteristika
Ląstelės teorija ir jos postulatai
Ląstelė yra struktūrinis ir funkcinis augalų ir gyvūnų
organizacijos vienetas.
Gyvūnų ir augalų ląstelės yra tapačios ir vystosi vienodai
Visų organizmų ląstelės turi membraninę sistemą. Membranos
padalija ląstelę į kompaktus, kurie užtikrina įvairiose jos dalyse
skirtingas funkcijas.
Ląstelės branduolys yra pagrindinis ląstelės organoidas, jame glūdi
visa informacija apie ląstelės darbą.
Ląstelinė sandara įrodo visų organizmų kilmės vieningumą.
Evoliucija
Manoma, kad Žemė susiformavo iš kosmoso dulkių prieš 4,5
mlrd. metų, o pirmosios gyvos ląstelės atsirado Žemėje prieš
3,5 mlrd. metų, vandens terpėje savaime telkiantis ir
tarpusavyje sąveikaujant organinėms molekulėms. Vienas iš
svarbiausių gyvo organizmo bruožų yra dauginimasis, todėl
pirmosios gyvos ląstelės ne tik turėjo išgyventi, bet ir
pasidauginti. Tik nukleino rūgštys turi galimybę atkartoti ir
išsaugoti genetinę informaciją.
Prokariotinių
Pirmiausiai atsirado prokariotai, kurie turėjo būti anaerobai.
Viena iš teorijų teigia, kad pirmosios prokariotinės ląstelės buvo
chemoautotrofinės, kaip anglies šaltinį naudojusios anglies
dioksidą ir ATP energiją savo gyvybinėms funkcijoms.
Kita teorija remiasi heterotrofine hipoteze ir teigia, kad
vandenyje buvo daug organinių molekulių, tame tarpe ir ATP,
kurias ląstelės įsisavino savo funkcijoms atlikti. Tačiau tam tikru
momentu heterotrofai galimai išnaudojo savo maisto atsargas ir
jų vietą užėmė autotrofai, kurie patys geba sintetinti organines
medžiagas.
Abiem atvejais, fermentų buvimas yra būtinas, o jų kilmė nėra
visiškai aiški.
Eukariotinių evol.

Pasak Lynn Margulio, mitochondrijos buvo savarankiškos
prokariotinės heterotrofinės ląstelės, naudodamos deguonį
vykdyti ląstelinį kvėpavimą, sukurdamos naudingą energiją. Kaip
parazitai jos invazijos būdu tapo didelių prokariotinių ląstelių
dalimi arba šios didelės ląstelės fagocitavo mitochondrijas. Kitos
invazijos metu šią didelę prokariotinę ląstelę papildė
chloroplastai, manoma, kad jie buvo mažos fotosintetinančios
cianobakterijos. Endosimbiozinę teoriją patvirtina tai, kad tiek
mitochondrijos, tiek ir chloroplastai turi savus genus, DNR, RNR,
ir dauginasi dalijimusi pusiau nepriklausomai nuo šeimininko
ląstelės ciklo. Invazija buvo sėkminga, nes ląstelės membrana
nesunaikino mitochondrijų ir chloroplastų ir padėjo susiformuoti
jų antrai membranai aplink mitochondrijas ir chloroplastus.
Nustatyta, kad chloroplastų ir mitochondrijų vidinė membrana
panaši į prokariotų membraną, o išorinę – į eukariotų.
Bendra ląstelės charakteristika
•Ląstelė – pats mažiausias organizmo vienetas.
•Ląstelės reaguoja į išorinius dirgiklius ir gali judėti, keisti savo veiklą.
Pagal savo sandarą ir paskirtį, ląstelės yra įvairios:
Paparastos ląstelės pvz:bakterijos
Ląstelės milžinės (įžiūrimos plika akimi) pvz: jūrinio dumblio
ląstelė iki8cm, žmogaus nervinė – 4cm, stručio kiaušinis – 1.5kg.
Specializuotos ląstelės (neturinčios galimybės regeneruotis) pvz:
kraujo, nervinės.
Charakteristika
1.Ląstelėms yra būdinga sudėtinga, panašiu būdu organizuota
struktūra.
2.Ląstelėse yra genetinė medžiaga .
3.Ląstelės geba daugintis.
4.Ląstelės sugeba iš aplinkos gauti medžiagų ir energijos, jas
panaudoti savo struktūrai palaikyti ir funkcijoms atlikti.
5.Ląstelėje vyksta įvairios cheminės reakcijos.
6.Ląstelėms būdingas mechaninis aktyvumas.
7.Ląstelėms būdingas atsakas į aplinkos veiksnius.

8.Ląstelėms būdinga savireguliacija.
9.Gyvi organizmai vystosi.
Ląstelių formos
Ląstelių formos skirstomos į dvi grupes:
1.Parenchiminės – tai tokios ląstelės, kurių ilgis ir plotis maždaug
vienodas arba ilgis neviršija pločio daugiau kaip tris kartus.
2.Prozenchiminės – tai tokios ląstelės, kurių ilgis viršija plotį tris ir
daugiau kartų.
Ląstelių dydžiai
Bakterinės ląstelės paprastai būna apie 2 mikronų ilgio, o
aukštesniųjų gyvūnų ląstelės - 20-30 mikronų ilgio, o sudedamosios
ląstelių dalys – dar mažesnės.
Ląstelės dydis nepriklauso nuo organizmo dydžio (galvijų, arklių ir
pelės kepenų bei inkstų ląstelių dydis beveik vienodas, skirtumas
apsprendžiamas pagal ląstelių skaičių).
Jį apsprendžia:
oLąstelė turi būti tokia dydžio,...