3-4 METŲ AMŽIAUS VAIKŲ SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ UGDYMAS PASITELKIANT NARATYVINĮ ŽAIDIMĄ

Ištrauka

Vaikystės pedagogika 
3-4 METŲ AMŽIAUS VAIKŲ SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ UGDYMAS PASITELKIANT NARATYVINĮ ŽAIDIMĄ
Baigiamasis bakalauro darbas

TURINYS
LENTELIŲ IR PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS ........................................................................................3
ĮVADAS...............................................................................................................................................4
1. 3-4 METŲ AMŽIAUS VAIKŲ SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ UGDYMO ASPEKTAI .................7
1.1. Socialinių įgūdžių samprata ir klasifikacija..............................................................................7
1.2. Socialinių įgūdžių ugdymo svarba 3-4 metų vaikams.............................................................10
2. NARATYVINIŲ ŽAIDIMŲ TAIKYMAS UGDANT 3-4 METŲ AMŽIAUS VAIKŲ SOCIALINIUS ĮGŪDŽIUS.............................................................................................................15
2.2. Naratyvinio žaidimo samprata ir principai..............................................................................15
2.3. Naratyvinių žaidimų poveikis ugdant socialinius įgūdžius 3-4 metų amžiaus vaikams........................................................................................................................................................19
3. NARATYVINIŲ ŽAIDIMŲ TAIKYMAS UGDANT 3-4 METŲ AMŽIAUS VAIKŲ
SOCIALINIUS ĮGŪDŽIUS TYRIMAS .........................................................................................23
3.1. Tyrimo metodologija ir organizavimas....................................................................................23
3.2. Tyrimo rezultatų analizė..........................................................................................................26
IŠVADOS..........................................................................................................................................43
REKOMENDACIJOS .....................................................................................................................44
SANTRAUKA...................................................................................................................................45
LITERATŪRA.................................................................................................................................47
PRIEDAI...........................................................................................................................................51

ĮVADAS
Spartūs visuomenės pokyčiai, didėjantis gyvenimo tempas kelia dabarties žmogui vis
sudėtingesnius gyvenimo uždavinius, reikalaujančius gebėjimų adaptuotis kaitos procese, realiame
gyvenime, bei efektyviai veikti, esant konkrečioms socialinėms sąlygoms. Natūralu, kad tokioje
dinamiškoje visuomenėje vis aktualesnė tampa asmens socialinių įgūdžių ugdymo svarba.
Socialiniai įgūdžiai apibrėžiami kaip tarpasmeninis elgesys, padedantis individui funkcionuoti
visuomenėje. Priimtinai socialus elgesys tai gebėjimas reaguoti į tam tikrą aplinką tokiu būdu, kuris
sukuria, palaiko ir sustiprina teigiamą tarpasmeninį poveikį (Baligar, 2016). Asmeninės ir socialinės
kompetencijos yra vienos iš svarbiausių kompetencijų, kurios būtinos mokymuisi visą gyvenimą
(Nair, Fahimirad, 2019). Buttfield (2018) teigimu, socialiniai įgūdžiai tai yra gebėjimai, kuriuos
kasdien naudojame bendraudami su kitais. Tai apima verbalinį ir neverbalinį bendravimą,
pavyzdžiui, kalbą, gestus, veido mimiką ir kūno kalbą. Vaikams socialiniai įgūdžiai – svarbiausias
veiksnys socializacijos procese. Socialiniai įgūdžiai, kaip socialinės kompetencijos išraiška, padeda
vaikui užimti tam tikrą vietą įvairiose socialinėse grupėse, palaikyti pozityvius santykius,
prisitaikyti visuomenėje, elgtis pozityviai, veiksmingai susidoroti su kasdienio gyvenimo poreikiais
ir problemomis. Kalbant apie vaikų socialinių įgūdžių turėjimą Monnier (2015) teigia, kad kuomet
vaikai turi gerus socialinius įgūdžius, jie geba susieti jausmus, mąstymą bei elgesį atlikdami
svarbias užduotis įvairiose gyvenimo srityse.
Ikimokyklinis amžius yra lemiamas socialinio vystymosi laikotarpis. Šiuo laikotarpiu įgyti
socialiniai įgūdžiai yra tolesnio gyvenimo sėkmės pagrindas (Maleki ir kt., 2019). Kaya, Deniz,
(2020) cituodami Günindi (2011) teigia, kad ikimokyklinis laikotarpis – tai laikas, kai vystymosi
tempai pasiekia piką ir klojami asmenybės pamatai. Per tą laiką artimiausi žmonės tampa sektinu
pavyzdžiu, o vaikai yra atviri mokytis visko, ką mėgsta. Įgūdžių ugdymas šiuo laikotarpiu yra
pagrindas vėlesniems įgūdžiams ugdyti. Socialinių įgūdžių ugdymas ikimokyklinėse įstaigose yra
labai svarbus vaikų vystymuisi ir jų gebėjimui bendrauti, bendradarbiauti ir susidoroti su įvairiomis
socialinėmis situacijomis. Kaip teigia Maleki ir kt. (2019) ikimokyklinio ugdymo įstaigos
pedagogai bendrauja su vaikais įvairiose situacijose, kuriose reikalingi įvairūs socialiniai įgūdžiai,
tad gali stebėti įvairų vaikų socialinį elgesį, bei parinkti tinkamas priemonės šiems įgūdžiams
ugdyti. Remiantis tyrimais, žaidimas yra esminis pagrindinių įgūdžių, įskaitant socialinius, elgesio,
kalbos ir pažinimo įgūdžius, ugdymo aspektas. Kasdien žaisdami, maži vaikai įgauna vertingos
gyvenimo patirties, atlieka įvairius vaidmenis, bei įgyja tokių socialinių įgūdžių, kurie būtini,
siekiant sėkmingai socializuotis visuomenėje suaugus (Irwin, 2017). Ikimokyklinio ugdymo
programos gairėse (2023) nurodoma, kad: „žaismingumas yra viso ikimokyklinio vaikų ugdymo(si)
pagrindinis bruožas, neatsiejama tyrinėjimo, eksperimentavimo, fantazavimo, kūrybos dalis, o
žaidimas – svarbiausia savarankiška vaiko veikla“ (Įsakymas dėl ikimokyklinio ugdymo programos
gairių, 2023). Ikimokyklinės įstaigos dažnai skatina vaikų dalyvavimą įvairiose grupinėse veiklose,
tokiomis kaip žaidimai, kūrybinės užduotys ar bendros veiklos. Šių veiklų metu vaikai išmoksta
dalintis, bendradarbiauti, klausyti kitų nuomonių ir įgyti pagarbos kitiems.
Naratyvinis žaidimas yra žaidimo tipas, kai vaikai įsitraukia į tariamus scenarijus ir
vaidina skirtingus vaidmenis bei situacijas. Vaikai paprastai pradeda užsiimti tokio tipo žaidimais
būdami maždaug trejų ketverių metų ir tai yra esminis jų vystymosi aspektas, nes tai padeda jiems
lavinti kūrybiškumą, vaizduotę ir socialinius...