Apšvieta ir modernas 18-19 a

Ištrauka

Apšvieta ir modernybė XVIII a.-XX a. pr.: 


Sąvokos
Apšvietà–istorinė epocha /kultūrinis sąjūdis(XV== a.pab.–XV=== a.),kuriai būdingas žmogaus
proto, racionalumo, pažinimo, žinių ir mokslo, kaip išskirtinių žmogaus gebėjimų, iškėlimas.
Filosofai, mokslininkai ir rašytojai kritikavo esamą socialinę ir politinę tvarką. Šioje epochoje buvo
suformuluotos fundamentalios politinės filosofijos idėjos:
➢prigimtinių žmogaus teisių teorija,
➢valdžių atskyrimo principas.
Prigimtinėsteisės–anglų filosofo Dž. Lokosuformuluota teorija: kiekvienas žmogus nuo pat
gimimo turi fundamentalias, neatšaukiamas teises į gyvybę, laisvę ir nuosavybę.
Valdžiųatskyrimoprincipas–politinė samprata, kuriąXV=== a.vid. knygojeApie įstatymų
dvasiąsuformulavo ir pagrindė prancūzų filosofasŠ. L. de Monteskjė. Remiantis šia samprata,
valstybėjeesamatrijų skirtingų valdžių: įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės. Kad
valstybėje egzistuotų įstatymo viršenybė ir visi būtų lygūs prieš įstatymus, valdžios turi būti viena
nuo kitos atskirtos.
1 XVIII a. politinė filosofija ir praktika: individas ir visuomenė politinėje organizacijoje
VADOVĖLIS: 3/ 28-34 psl.

Sąvokos
•Absoliutizmas (absoliutinė monarchija) -neribota karaliaus valdžia
•Konstitucinė monarchija -monarchija, kai karaliaus valdžią riboja
konstitucija ir/arba parlamentas.
•Valdžios padalijimo principas -principas, skelbiantis, kad VALDŽIA
įgyvendinama teisėtai ir naudinga visuomenei tada, kai yra padalyta
kelioms institucijoms.