1922 m. ŽEMĖS REFORMA LIETUVOJE

Ištrauka

1922 m. ŽEMĖS REFORMA LIETUVOJE
Referatas

TURINYS
ĮVADAS 3
1. PAGRINDINIAI ŽEMĖS REFORMOS IDEOLOGAI IR VYKDYTOJAI 4
2. ŽEMĖS PERSKIRSTYMO MORALUMO KLAUSIMAS 5
3. POLITINIŲ PARTIJŲ POZICIJOS ŽEMĖS REFORMOS KLAUSIMU 6
4. ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMŲ PRIĖMIMAS 8
5. ŽEMĖS REFORMOS ĮTAKA LIETUVOS ŪKIUI IR EKONOMIKAI 10
IŠVADOS 11
LITERATŪRA 13

ĮVADAS
Po sunkių kovų susikūrusioje valstybėje, kurios absoliuti gyventojų dauguma valstiečiai, kurioje
plačios dvarininkų žemės valdos ir stipri jų politinė įtaka, o svarbiausias naujosios valdžios
uždavinys- stabilizuoti politinę ir ekonominę krašto padėtį, Žemės reforma dėsningai tapo itin
aktualiu ir visiems aiškiu dalyku.
Abejojančių Žemės reformos politiniu, socialiniu ir ekonominiu tikslingumu Lietuvoje
pirmaisiais nepriklausomybės metais tebuvo vienetai.
Savo moksliniuose darbuose- 1922 m. Žemės reformos Lietuvoje temai- daug dėmesio skyrė:
Meškauskas K., Vaskela G. ir kiti mokslininkai.
Temos aktualumas:
Žemės reforma buvo epochinis įvykis nepriklausomos Lietuvos gyvenime. Nežiūrint
nepriklausomybės atgavimo ir vėliau jos praradimo, jokie kiti įvykiai tiek nepakeitė Lietuvos
ūkinės struktūros ir socialinių santykių ir tiek nesustiprino tautos atsparumo, kaip Lietuvoje
įvykdyta Žemės reforma. Ji eliminavo ekonomiškai nusigyvenusį ir sulenkėjusį dvarininkų
luomą, o bežemius ir mažažemius pavertė savarankiškais ūkininkais ir taip ilgiems laikams
pašalino vidinį pavojų Lietuvai.
Darbo tikslas:
Supažindinti su 1922 m. Lietuvoje vykdytos Žemės reformos peripetijomis ir faktais.
Darbo uždaviniai:
1.Išsiaiškinti pagrindinius Žemės reformos ideologus bei vykdytojus ir atskleisti Žemės reformos būtinumą.
2.Apžvelgti žemės perskirstymo klausimą moralumo aspektu.
3.Charakterizuoti politinių partijų pozicijas Žemės reformos klausimu.
4.Detalizuoti Žemės reformos įstatymų priėmimo chronologiškumą.
5.Nustatyti Žemės reformos įtaką Lietuvos ūkiui ir ekonomikai.

1. PAGRINDINIAI ŽEMĖS REFORMOS IDEOLOGAI IR VYKDYTOJAI
Steigiamajame seime rengiant Žemės reformos įstatymą pirmaisiais smuikais griežė du žmonės:
Krikščionių demokratų partijos pirmininkas, žemės ūkio ministras kunigas Mykolas Krupavičius
ir žymus ekonomistas, Valstiečių sąjungos atstovas Albinas Rimka.
Žemės ūkio specialistas Albinas Rimka dar 1912 m. buvo parengęs Lietuvos demokratų partijos
agrarinę programą. Jis laikėsi radikalių pažiūrų ir teigė, kad pagrindinis reformos tikslas-
aprūpinti žeme bežemius ir mažažemius.