Darbo informacija

Atsisiųsti darbą Paklausti

Lietuvos valstybės susidarymo priežastys. Mindaugas.

9.6 (2 atsiliepimai)

Detali informacija

Kategorija: Istorija , Skaidrės / prezentacijos
Lygis: Mokyklinis
Failo tipas: PDF failas
Apimtis: 10 psl., (328 ž.)
Vertinimas:
9.6 (2 atsiliepimai)
Šaltiniai: Yra

Ištrauka

Lietuvos valstybės
susidarymo priežastys
Mindaugas
(apie 1236 –1263 )

Lietuvos valstybės susidarymo procesas
◼Genčių junginiai
◼Žemės
◼Žemių konfederacijos
◼Valstybė

Lietuvos valstybės susidarymo priežastys (1)
IŠORINĖS:
◼Greta gyvenančių tautų puolimai.
◼Vokiečių ordinų atsikraustymas į
Baltijos kraštus (kalavijuočiai –1202
m., kryžiuočiai –1230 m.)
◼Pietiniai ir vakariniai lietuvių kaimynai
jau turėjo savo valstybes.

Lietuvos valstybės susidarymo priežastys (2)
VIDINĖS:
◼Pagrindinės lietuvių žemės jungėsi į
konfederacijas.
◼Augo miestai.
◼Plėtėsi prekyba.
◼Didėjo turtinė diferenciacija (nelygybė).
◼Kunigaikščių tarpusavio kovos.

Mindaugo Lietuva
◼Apie 1240 m. kitus lietuvių kunigaikščius
paklusti privertė Mindaugas.
◼Jis tuo metu valdė, manoma, Pietų
Lietuvą.
◼Mindaugo laikų Lietuva apėmė teritoriją
tarp Nemuno, Neries ir Merkio.

Mindaugo valstybę sudarė valdos:
◼Didžiojo kunigaikščio domenas (valda) –
pagrindinė Mindaugo kunigaikštystė ir
prijungtos brolėnų žemės.
◼Realiai pavaldžios didžiajam kunigaikščiui
žemės (dabartinė Aukštaitija).
◼Nominaliai pavaldžios žemės (Žemaitija ar
bent didžioji jos dalis).
◼Vasalinė periferija (Naugardukas, Skalva,
Nadruva, šiaurinė jotvingių žemės dalis).

Mindaugo sostinė -Kernavė
◼3 piliakalniai, vienas vadinamas
“Mindaugo sostu”.
◼Miestas Pajautos slėnyje (XIII a.).
◼Eiliuotoji Livonijos kronika mini, kad
Kernavė –Traidenio kraštas.
◼XVI a.pab.šaltiniuoserašoma, kad
Gediminas sostinę perkėlė iš Kernavės į
Trakus, o vėliau –į Vilnių.

Mindaugo priešai ir varžovai
◼Turėjo daug priešų ir varžovų. Apie 1248 m.
prieš jį stojo brolvaikiai–Tautvilasir Getvydas.
Į pagalbą jie pasitelkė žemaičių kunigaikštį
Vykintą ir svetimuosius –Livonijos ordiną ir
Haličo-Voluinėskunigaikštį.
◼Sėkmingi karo žygiai ir sumani diplomatija
padėjo Mindaugui atsilaikyti ir net į savo pusę
patraukti Livonijos ordino magistrą. Per jį 1251
m. išsirūpino sau ir savo žmonai krikštą. Tiesa,
už tai atidavė ordinui Žemaitiją.
◼1253 m. liepos 6 Mindaugas buvo karūnuotas.

Mindaugo karūnavimas 1253 07 06
◼Popiežiaus Inocento IV pavedimu Mindaugas vainikuotas
karaliumi pagal visus reikalavimus: karūna nukaldinta
(Rygoje) ne tik jam, bet ir jo žmonai; vainikavimas vyko
specialiai tam pastatytoje mūrinėje Katedroje;
◼1255 m. Mindaugas karūnavo savo sūnų, šitaip
garantuodamas valdžią savo įpėdiniams.
◼Karūnos likimas nėra žinomas. Spėjama, kad ji galėjo
būti išvežta į Haličo-Voluinėskunigaikštystę, po to –į
Lenkiją.

Mindaugo mirtis
◼1263 09 12 kunigaikštis Treniota kartu su Nalšios
kunigaikščiu Daumantu (iš jo Mindaugas buvo
paveržęs žmoną) surengė sąmokslą ir nužudė
Mindaugą bei jo sūnus.
◼Kodėl Mindaugas buvo nužudytas? Ar tai buvo
pagonių kova su krikščioniu valdovu? Kai kas
teigia, kad po 1260 m. Mindaugas atsimetė nuo
krikščionybės –juk ryžosi padėti žemaičiams
kariauti su vokiečių ordinu.
◼Veikiausiai -kova dėl valdžios.

Ne tai, ko ieškai?

Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!

Atsiliepimai apie mus